Tiek daug minučių vienoje vietoje!
„Labiausiai žmones suartina fizinis artumas“, - pavasario proga deklaravo vienas vieno iš 99 filmų herojų ketvirtadienį „Coca Cola Plazoje“. Taip įpusėjo trečiojo festivalio „Pravda 1 minutė“ premjerinis seansas.
Jam dar neprasidėjus teko stebėti ne vieną liūdną, nustebusį ar piktoką veidą, akivaizdžiai prisidėjusį prie vieno ar kelių atrinktų filmų kūrimo, bet, deja, netilpusį į didžiausią Lietuvoje kino salę. Internete dar vasarį sklandė grasinimai surengti alternatyvias „neformatinių“ filmų peržiūras...
Bet po keistojo svečio iš Norvegijos Monkey Bwoy (Jį “Pravda.lt” konkurso būdu įsigijusi kaunietė Vita visą vakarą nešiojosi išsigandusį žvilgsnį – reikės būtinai paklausti, kaip sekėsi su prizu) koncerto šviesos visgi užgeso, o ekrane liuoksintys Manfredas (ne didžėjus, o meška) ir Andrius (tiesiog varlė, prototipas neaiškus) leido pagaliau pasinerti į greitkelį per 99 istorijas.
Nenutylėsiu, kad šiais metais festivalio lygis pasirodė kiek nusileidęs. Ar dėl to kalti atjaunėję kūrėjai, ar aptingęs Vilniaus barų naikintojų kontingentas, prieš tai pasiūlydavęs visai neprastų įžvalgų (Et, Stavarį su šypsena atsimenu iki šiol), nežinau. Bet juoktis, kartais daug negalvojant, kartais pro ašaras, kartais nuoširdžiai ir isteriškai, buvo galima maždaug devyniasdešimt kartų.
Kaip pastebėjo T. Auksarankis, „Labai liūdna, bet žiūrovai šį kartą visiškai pritarė komisijai – labiausiai apiploti tie, kurie ir laimėjo“. Na, jei Tomui nebūtų liūdna, Tadui Vidmantui greičiausiai nebūtų atėję į galvą sukurti filmą, kuris festivalio juostoje rodomas paskutinis. Klykė net spraginti kukurūzai.
Devynis apdovanotus prizais (ė, išgirdusi apie Timberlake koncertą kameros pradėjau žvalgytis ir aš…) rasi “Pravda 1 minutė” svetainėje. O man labiausiai gaila, kad komisija nesuprato piešimo ant sausainių žavesio ir tragikomiškumo. Taigi pelės kova su piktaveidžiais gardumynais liko be nieko.
Dar kėdėje muisčiausi per “Mikimauzų” komandos minutę apie sostinės flirtavimo ypatybes ir galimybes. Uždaras ratas ir absoliuti dokumentika! Rekomenduoju.
Visiems šimtą dešimtąjį kartą paplojus pagaliau buvo leista išeiti ir užsiimti vietas prie vaišių stalo arba scenos. Joje mikrofonais grūmėsi reperis vienas ir reperis du. Tuomet kiek aiškesnes vakaro programos gaires apibrėžė vienas “Pravdos naujokų apdovanojimų” nominantų Messiah, remiamas mažutėlės vokalistės, drąsiai pataikančios į ritmą. “Vyshe, vyshe tolko kryshe”!
Spinduliuojančio svečio iš Norvegijos aš vis dėlto nesupratau. Tačiau man be galo patiko jo diržo sagtis – besmegenis, o pats net sąsagas deimantais dabinantis dainininkas teigė „Jie manęs prašo autografų, nesuprantu, kodėl, OMG“. Šiandien jis toliau spindės ŠMC kavinėje.
“Pravda 1 minutė” komandą tolesniam darbui, tikiu, galutinai paruošė ir įkvėpė vienaminutininkų atstovo iš Nyderlandų pranešta žinia, kad jie festivalį rengia jau 15 metų. “Renkit kas pusmetį”, - patarė. Tai ar paskolins kas man kamerą?
Visi geri, geriausi ir kiek prastesni minutiniai filmai demonstruojami “Coca Cola Plazoje”, kovo viduryje festivalis keliaus į “Skalviją”, nebus pamiršti ir kiti miestai.
P.S. Įrodymas, kad sugedęs telefonas – populiariausia sostinės ryšio priemonė. Jau vėlią naktį, senokai išsivadavus iš kino teatro gniaužtų, mane pasivijo skambutis. Ragelyje pažįstama teiravosi, ar žinau ką nors apie „tą kažkokį minutės afterpartį ir kaip į jį patekt“. „Tai gal dauguma į „Woo“ nuvarė“, - garsiai mąsčiau aš. „Ne, ne, o „Coca Coloj“ kažkas turėjo būt dabar“, - įtikinėjo mergina. Ir labai nustebo sužinojusi, kad kino teatro durys jau užrakintos.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS