Prieš ketverius metus dieninį darbą metęs ir galutinai karjerą į naktį pakreipęs Berlyno gyventojas Oliver Deutschmann šiandien – dviejų leidybinių kompanijų vadas ir naktinio klubo etalonu tapusio „Berghain“ bei čia pat veikiančio „Panorama Bar“ rezidentas. Laidos „Mix Subas“ šefas Loranas Vaitkus su kolegomis iš „Techstylism“ šį vieno žanro nepripažįstantį didžėjų pasikvietė už „Soul Box“ pulto – tai jau lapkričio 18-ą. Aš groti su jais negrosiu, bet klausimų Oliveriui užduoti tikrai galiu!
Boom Bar podcast # 18 Oliver Deutschmann Live @ PDF by Boom Bar
Leidyklos „Vidab“ aprašyme yra žodis „amžinas“. Na, arba „nesenstantis“. Ką juo norėjote pasakyti? Kaip supranti šį terminą muzikoje?
„Vidab“ leidžiame tai, ką norime. Negalvojame, ar pataikysime į to meto skambesio madą, ar ne. Mums šiuo atveju „nesenstantis“ ir „amžinas“ reiškia tą laisvę. Be nepriklausomybės nebus ir amžinybės.
Kuo skiriasi „Vidab“ ir kita tavo globojama leidykla „Falkplatz Limitiert“?
„Vidab“ – mano ir Stephan Hill reikalas. Stengiamės išlaikyti leidyklą jaukia ir leisti tik keleto atlikėjų muziką. Manau, kad taip lengviau sukurti ir išlaikyti unikalų kompanijos skambesį. Visuomet ilgai svarstome, ką išleisti.
Na, o „Falkplatz“ – mano teritorija. Čia nenoriu jokių apribojimų – kalbu apie prodiuserius, remiksus, bet ką. Tai labiau atsipalaidavusi kompanija. Neturiu aiškaus plano, jei kažkas patinka, tai ir išleidžiu. Nebūtinai turiu kūrėją pažinoti.
Taigi skirtumas tikrai nemažas, ir man patinka abu šie tvarkymosi leidykloje būdai.
O kuo „Falkplatz“ skiriasi nuo kitų vokiškų elektronikos leidyklų?
Kaip ir sakiau, ji – mano, che che. Negaliu pasakyti, koks tas skirtumas. Jis man, tiesą sakant, nėra svarbus.
Muziką išvalyti nuo vyraujančių madų – svarbu ir drąsu, bet ar tai įmanoma kuriant Berlyne, mieste, kur visi vieni kitiems daro įtaką?
Šimtu procentų niekada negali būti tikras. Ir nesvarbu, gyveni Berlyne ar mažame Italijos kaime. Interneto pagalba tavo namus ir mintis gali užkariauti visas pasaulis. Kalbu už save – namuose stengiuosi neklausyti per daug techno ir house, vengiu sekti tam tikrą elektroninės muzikos spaudą. Verčiau tegu mane įkvepia oras, žmonės, filmai, vibracijos, bet kas kitas.
Kas gyvenant Berlyne sunku?
Oras! Jis blogas.
Vienas tavo leidinių skirtas Lisabonai. Kokie ryšiai patį sieja su Portugalija?
Mano tėvas kilęs iš nedidelio miestelio tarp Porto ir Lisabonos, taigi, nemaža giminės dalis ten ir gyvena. Nuo tada, kai buvau visai mažas, stengiuosi juos lankyti. O kai tapau ne toks ir mažas, porai dienų vis užsilieku ir Lisabonoje. Tai – labai gražus ir įkvepiantis miestas. Mėgstu ten nieko neveikti, tiesiog būti, džiaugtis saule, maistu ir mane supančia istorija.
Grįžtam į Berlyną – tai, tavo akimis žiūrint, techno ar house miestas? Ar ir toks, ir toks? Ar nesvarbu?
Mano nuomone, jau nebesvarbu. Čia gali rasti visus įmanomus elektroninės muzikos stilius. Pakankamai daug klubų dedikuoti techno skambesiui, ne mažiau yra ir deep house ar vocal house skirtų. Yra kažko kiekvienam, ir to kažko yra labai daug. Žmonės patys savęs neberiboja. Aš, pavyzdžiui, galiu šokti pagal tamsų Surgeon techno „Tresor“ ir taip pat nuoširdžiai kelti rankas pagal Dixon deepą „Panorama Bar“. Siauras mąstymas – jau praeitis, ir, tikiuosi, tai į klubinėtojų galvas nebegrįš. Juk, kaip bebūtų, scenoje daugumą sudaro suaugusieji, ne vaikai.
Ar toje naktinėje miesto scenoje yra daug žmonių, kuriuos galėtum pavadinti tikrais draugais? Ar tokios pažintys išgaruoja atėjus rytui?
Tikrų draugų, aišku, turiu. Bet 90 proc. naktinių pažinčių, aišku, išgaruoja ryte. Kita vertus, aš ir nenorėčiau, kad tie asmenys būtų „dieniniais“ draugais, che che.
Ar gali būti sėkmingu prodiuseriu nedidžėjaudamas ir atvirkščiai?
Nedidžėjauti, bet sėkmingai kurti tikrai įmanoma. Atvirkščias variantas – daug sudėtingesnis. Sėkminga didžėjaus karjera be asmeninių leidinių šiandien praktiškai neįmanoma.
O ar būtina kūrėjui leisti laiką klubuose ir įsijausti į naktinę nuotaiką tam, kad sukurtų padorų šokių muzikos gabalą?
Deja, formulės šokių muzikai kurti nėra, bet, aišku, jei tu žinai, kaip minia reaguoja į tam tikrus garsus ir efektus, tai tikrai padeda. Ir tikrai neįsivaizduoju gero šokių muzikos kūrėjo, nejaučiančio aistros tokiam gyvenimo būdui.
Kokia naktinio klubo vieta, išskyrus DJ pultą, tavo mėgstamiausia?
Klubo ofisas.
O ką veiki iki kol reikia stoti už pulto?
Mėgstu gerai pavakarieniauti, pažiūrėti teliką ir nusnausti. Po seto visų pirma – šaltas alus. Tiesą sakant, daugiausiai laiko visgi užima laukimas...
Geri (tiesa, nebūtinai) setai, įrašyti klubuose, dažnai plaukioja po internetą. Kaip manai, ar tai nesklaido magijos, kurią sudaro ėjimas į klubą ir nuostabios muzikos atradimas? Kita vertus, tai puiki reklama didžėjams, ar ne?
Taip, jei miksas geras, tai veikia kaip reklama. O magija niekada nebus ta pati, kaip klube. Tai reikia pajausti, užuosti ir taip toliau. Po nakties klube turi skaudėti kojas, drabužiai turi būti šlapi, o plaučiai susisukę. Tada žinai, kad vakarėlis buvo geras, che che.
Kokios įtakos didžėjui turi rezidencija naktiniame klube?
Manau, tai puiki galimybė periodiškai tobulinti savo techniką, kai palaiko minia, auganti kartu su tavimi. Čia – geriausiu atveju, kai reziduoji sėkmingame klube ir tai veikia kaip tramplinas karjeroje, kai turi laiko ir vietos šlifuoti visas savo puses, kas neįmanoma miegamajame ar garaže. Taip pat klubas – tai prekinis ženklas. Irgi pliusas. Tikėkimės, kokybiškas, hehe.
Kas tau pačiam įdomiau – „Berghain“ ir „Panorama Bar“ rezidencija ar kelionės po užsienio klubus?
Patinka abu variantai, ir, sakyčiau, abiejų man tikrai reikia. Grojimas „Panorama Bar“ ar „Berghain“ – tai lyg grįžimas namo. Žinai visas klubo kertes, pažįsti organizatorius, apsaugos darbuotojus ir barmenus, tai suteikia ramybės. Be to, čia groju bent keturias valandas, taip tobulinu įgūdžius ir vieno seto metu spėju išbandyti įvairų skambesį.
Kita vertus, keliavimas, kaip gyvenimo būdas, man artimas nuo vaikystės. Man patinka taip pažinti pasaulį, gauti tai, ko nesitiki ir panašiai. Visuomet įdomu, kaip kitose šalyse gyvena klubinė kultūra, kaip ten į mane reaguos žmonės. Na, ir viešbučiuose gyventi tikrai mėgstu!
Kas yra pagrindiniai tavo dabartinio gyvenimo kaltininkai ir įkvėpėjai?
Duris į elektroninę muziką man atvėrė „Depeche Mode“, Paul Hardcastle, „Yello“ ir „Nine Inch Nails“. Tiesa, tai buvo dar prieš vaikščiojimą į klubus ir šokius iki išprotėjimo.
Meilę techno muzikai ir visai naktinio gyvenimo kultūrai sužadino ne kas kitas, o Sven Väth. Tai jo setai radijo bangomis ir „Omen Club“ Frankfurte pripratino mane prie tokio gyvenimo būdo. Kaltinkit Sveną!