1-800-DAINAD : BŪTA : Dažų kvapas

Anot daug šnekančio didžėjaus, klaipėdietis EK „The Lift“ įsigrojo iki Sven Vath lygelio, o tuo nebuvo patenkintas mano bendrapavardis Intakz – konceptualiai tai buvo dubstep vakarėlis, bet ar kada ką yra sugadinęs saikingas techno šliosas?

Visiškai kitai naktinio gyvenimo pusei atstovaujantis kitas mano draugas tuo tarpu „The Lift“ lankėsi pirmą kartą ir labiausiai jam įsiminė besimainanti degtinės kaina bare. Na, reikėjo derėtis. Dar sakė, kad buvo barakudų. Ar tik ne anksčiau patalpose saugoto banko aukso kvapą užuodė?

Kad „Havana Social Club“ trečiojo sezono starto (ta prasme, trečiojo starto) proga netrūks morkų, buvo aišku jau iš Tom Budiansky siųstų vaizdo sveikinimų. Nežinau šio projekto kilmės ir potekstės, bet kad merginos valgė šias daržoves iš didžėjaus rankų, yra tikras faktas. Dirty!

Dar klube netrūko nemokamų kokteilių, kurie buvo dalinami apyrankes su besišypsančiais veidais dėvinčiais. Deja, apie tai žinojo ne visi smailų turėtojai, todėl nemokamo gėrio užteko net iki pusės penktos ryto. Visažiniai greičiausiai žagsėjo. Jie taip pat pasakojo, kad garsas „HSC“ nepagerėjo, bet kažkas visgi smagiau. Bandysiu pamatyti kokią spalio 15-ą.

„ŠMC kavinėje“ Tadas Quazar apsimetė „Partyzanu“, bent jau stilistiškai. Taip pat, kaip visada, buvo daug žmonių. Ne veltui kartais sakoma, kad tai – geriausias klubas mieste. Geriausioj miesto kavinėj – „Cafe de Paris“ – tuo tarpu pilvoti prancūzai pristatinėjo ne tik naują valgiaraštį, bet ir minimal techno pasiūlą, kuri skysčių pavidalu leidosi ant nenaudojamų grotuvų, o tai sudarė nepatogumų šeštadienį prancūzus keitusiems architektams. Na, bet šie problemą išsprendė ir draugišką savo kolekciją pristatinėjo iki ketvirtos ryto. Pagarba. Aš ištempiau tik iki antros.

Šeštadienį teko aplankyti ne tik „Sodo kraitę“ Mokytojų namuose (iš tikrųjų tai labai „Vasaros terasos“ gedžiu ir jau pasiilgti spėjau, tai ėjau karvių paglostyti), bet ir vienerias įkurtuves (jose sužinojau, kad į festivalius vasarą būtina pasiimti saulėgrąžų, nes jas gliaudant geriausiai užsimuša laikas tarp pasirodymų ar šiaip tarčia), vienerias iškurtuves ir du atsišviežinimus. Pirmasis susijęs su persikėlimų į patalpas su stogu („Chaplin“), kitas – tiesiog „Satta“.

„Chaplin“ tikrai pasikeitė ir, atrodo, iš kavinės norėtų tapti DJ baru. Gerai. Tikiuosi, iki ateinančių vakarėlių, kurių temos, beje, atitiks vasarą terasoje sklandžiusias, prasivėdins tas aitrus dažų kvapas. Nes dabar jis visiškai nesiderino prie Karaliaus house, beje, gerokai pastiprėjusio nuo to, kas su „RyRalio“ susijusio išliko mano galvoje.

Žmonių daug nebuvo, lankytojų irgi, todėl netrukau perbėgti per Labdarių gatvę ir atsidurti praėjusią savaitę pagaliau didžiausiame Lietuvos portale (ot ir ne rubrikoje „Miesto ritmai“) debiutavusiame klube „Satta“. Praėjusių sezonų freskos uždažytos, jas pakeitė bent kol kas gerokai subtilesni piešiniai. Daugiau nieko per daug naujo. Didžėjai šį kartą liko toje pačioje vietoje, stalo futbolas – irgi. Genys grojo riebiai. Aš važiavau namo. Pagaliau ramu, kad „Satta“ jau čia. Jau pailsėjo ir pasiilgo manęs taip pat, kaip aš jos. Pradžiai tikrai pakako.

Ar pastebėjot, kad klubai ne tik sezonus pradeda, bet ir ruošiasi Halloweenui? Iki jo – dar trys savaitgaliai, bet tikrai žinau, kad Fergie ir vėl atvažiuoja. Ot ir ne į „Exitą“. Pastarajam nebuvau taip seniai, kad net gėda, bet niekaip neišsirenku, kurį gi šeštadienį tam paskyrus. Gal dar palauksiu agendos tęsinio... Kauną tuo tarpu lankysim jau penktadienį ir bandysim tilpti į dvejus šokius iš karto – „Kubos partizanus“ suaugusiais antakiais ir rūgštimi apvarvintą „Step Insait“.

Priešpaskutiniam paragrafui – mįslė. Atsakymo nežinau ir aš. Kurioje Trakų g. vietoje atsidarė ar dar tik atsidarys nauja vieta? Girdėjau, kad ji turi sąsajų su ką tik atsisveikinusiu „Barbacan“ baru.

Šitą „DJ-Kicks“ jau užsisakiau, nes Apparato man reikia viso.