Vaiperis tiesioginiame eteryje prirėmė prie sienos, taigi muzikos užrašai grįžta. Nežinau, kiek tai bus periodiška ar išsamu, bet bent kas savaitę naujas grotuvo puošmenas pabandau pažadėti ištransliuoti. Kol kas - šis tas apie išėjusią ('gone' net du kartus) vasarą ir „Soundcloud“ mėgstamiausi.
ODESZA – SUMMER'S GONE
ODESZA iš tiesų yra du vaikinai – BeachesBeaches ir Catacombkid. Abu kartu sudėjus gerbėjų feisbuke turi mažiau nei Dubauskaitė, tiesa, ir pradėjo aktyviau savo muziką iš Sietlo skleisti tik pernai. Išgirdusi bene pirmą oficialų bendrą darbą „How Did I Get There“ nesitvėriau parsisiųsti ir patransliuoti per rimtesnes, nei kompiuterio, kolonėlės, ir efektas buvo labai labai stiprus.
Jų albumas yra apie praėjusią vasarą, ir tokio paklausius supranti, kad kiekvieno mūsų atostogos (kad ir perkeltine prasme) yra tokios pačios šviesios, gaivios, minkštos, žiburiuojančios, naivios, nuodėmingos, sentimentalios ir įsimintinos. Ir, kaip mėgstu sakyti, kiekviena geresnė už praėjusias.
„Summer’s Gone“ prieinamas nemokamai.
VACATIONER - GONE (Downtown Records)
Su „Trip“ (tiksliau, Mmoths remiksu) dar vasaros pradžioje „Vacationer“ žadėjo daug.
Albumą atradau jau įkarštėjus, tuomet sužinojau, kad tai yra visai ne bytsiniai, o gana vaiskūs, traškiai gitariniai keturi vaikinai, mėgstantys atostogauti. Kas nemėgsta? Tokių gera klausyti biure, kai lėktuvo bilietai jau kišenėje, bet kelionės data dar toli. Amerikoniški svajokliai iš Filadelfijos, gražiai dainuojantys. Nežinau, ar antras albumas galės būti apie tą patį, bet „Gone“ įtikina.
Vacationermusic.com
SANGO
Vienas iš tų netikėtų „Soundcloud“ radinių, kaip šiandien pamenu, „padariusių“ visą mano rugsėjo 2-ąją, sekmadienį, kuris nebuvo pats saulėčiausias. Na, bent jau miegamajame su užtrauktomis užuolaidomis. Tropikais kartais padvelkiantys bytai, priverčiantys plačiau atsimerkti, ir tuo pačiu giliau įsisukti į antklodę. Nuo „The XX“ remikso iki kolaboracijos su Kaytradamus – aha, class of 2012.
LAPTI
Šį slavą kažkada seniai atradau, aišku, ne be „Mondayjazz“ pagalbos. Jau beveik prieš trejus metus jis maskvietiškai plačiai išstojo „Satta“ bare, ir nuo to laiko periodiškai privalau paklausyti, ką nauja sukūrė. O sukuria dažnai. Yra produktyvus ir nenuobodus. Pasempluoja, bet vis savaip ir kitoniškai. Muzika pasiglaust, o gal ir pajudint vieną kitą koją, žiūrint, koks paros metas. Čia mano pastarieji favoritai.