1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : „For the love of house“

Galvoje dar skambant MC Conrado svaičiojimams jau sėdėjau ištaigingam autobuse. Įdomu buvo Pakruojyje išvysti merginą, pasipuošusią „Louis Vuitton“ rankine (tiesa, šiandieninis susidūrimas su „LV“ – dar juokingesnis). Tomas Middletonas, įnirtingai šukuodamas barzdą, manęs visgi laukė tolėliau – Rygą pasiekiau vakarėjant.

Kai pernai Tomo nesulaukiau Vilniuje (jis paslaptingai dingo iš kalendorių), mintyse pažadėjau neatleisti ir pasiekti savo. Ir, ką gi, visai netikėtai užtikau Rygoje belaukiančią „Carslberg Glam Session“ su saviakais “RyRalio“, pačiu Misteriu Kosmosas ir žemyn po kelionės dangun nuleisti pasižadėjusiu Bogdančiku.

Vieta! Puiki. Vakarėlių lankytojų ir meno gerbėjų naudojamas apleistas baldų fabrikas. „Baisu, kad taip toli nuo centro – o jei visi patingės važiuot?“, - būgštavo vienas naujas pažįstamas, pačioje vakarėlio pradžioje vietą prie kolonėlių užsiėmęs. „Bet tu gi nepatingėjai?“, - klausiu aš jo. „Tai kad šiandien Rygoj nėr daugiau ką veikt. Ir šiaip – tokių retai būna vakarėlių, pasiilgau hauso. Tai negi dabar praleisi, be to, 7 latai, pigu“.

Kaip maloniai atskleidė vakaro eiga, hauso pasiilgo visa armija kaimynų, na, ir lietuvių, tikiuosi, buvo daugiau, nei sutikti šeši. Aplink buvo kalbama apie itin sąžiningą feiskontrolą, kuris, ačiūdie, neapsaugojo nuo absoliutaus fabriko prisipildymo maždaug apie vidurnaktį. Middletonas, užsisakęs ananasų sulčių kartoniniame pake ir du bananus, pageidautina, organiškus, matyt, gardžiavosi vaišėmis, todėl vėlavo - pirmieji įaudrintų šokėjų plojimai ir skanduotės atiteko kauniečiams, kurie raideryje teįrašė „Vandens ir redbulio“. Naujas kokteilis kelyje į blaivesnę Lietuvą!

Laukimą įvairino poros metrų skersmens pripučiamame kamuolyje įsitaisiusi mūsų ugninės Erikos kolegė, tiesa, saugumo sumetimais (gi gumos apsupta buvo!) ne degančiais, o tik šviečiančias daiktais mataravusi. Ne man vienai norėjosi kiek tą kamuolį krepštelti ir žonglierės kelionę pakreipti kita linkme, bet apsaugos darbuotojai šiais laikais labai gerai atlieka savo darbą.

Žmonės kalba, o ir pati iš kelių patyrimų maniau, kad latviams nelabai rūpi, kas ten tuos įrašus nuo aukštybių laido (pameni, pasakojau apie tai, kaip rygiečiai „Driving to Heaven” neatpažino?), bet... „For the love of House, for the love of beat, strictly for the love“! Kartu su solidžiu vyrišku vokalu spiegė visas atgimęs baldų fabrikas, ir taip defektiškai prasidėjo Middletono popuri, kurios, tiesa, tikėjausi kosmiškesnės ir solidesnės. O dabar vietoj malonios smegenų mankštos gavom tik ištisai vasarinį ir pliažinį setuką. Bet tokį tikrą, kad nė negalvojau apie kažkokias mankštas.

Šaudė mėlyni žibintuvėliai (jais porą šimtų meilės mėgėjų apdalino vaikinas iš tabako kompanijos, tiesa, baiminosi, kad jei į vakarėlį ateis viršininkai, muš – jis mirgančius žiebtuvėlius tiesiog „pasiskolino“), iš baro tryško energija su degtine ir „Jagermeister“, niekas nebėjo rūkyti. Taip, reikėjo eiti į lauką. Tiesa, tam skirta palapinė buvo aprūpinta šilumos generatoriumi, samovarais ir barankomis, be to, ant plytų sienos sukosi animacinis filmas apie katę, kuri kačiukui įdėjo širdį ir tuomet jie skrido į dangų. Matai, turiningai laiką leidau.

Kaip sako Gnarls Barkley, „I remember when, I remember, I remember when I lost my mind”... Mane soulful ritmu šokdino vis nauji pažįstami, į kurių tarpą įsibrovė net dvi besibučiuojančios merginos, tokios meilios ir draugiškos, kokių seniai sutikusi nebuvau. Man patinka! Tas pats „Crazy“ susimaišė su Donna Summer „I Feel Love“, ir tautų draugystės sutvirtintas burbulas šovė dangun nepalikdamas abejingų. Hausui. Grįžk, laukiam.

Buvo išties karšta, bet ne taip, kad dusintų ar alpdintų, o iš vidaus ir keliančiai. Vienas iš tautiečių Vidis, išgirdęs draugelių iš Berlyno Ame hitą „Rej“, puolė lipti kuo aukščiau ir ir letenomis siekti žvaigždutėmis nusagstytas lubas. Manau, ir Vidis, ir visi kiti progą išlipti iš proto dar kartą turės labai greit – lapkričio 30-ąją, sekite spaudą.

Vos išėjau ir tuo labiau vos grįžau Lietuvon. Kam? Tam, kad vėl išeičiau. Šį kartą į plačiąją Rusiją, ir tikrai ne tik savaitgaliui.

Kas dar naujo... Anava, pernai geriausiais buvę diskžokėjai šiemet rimtėja. Kas jie – skaityk A. Višinskio nuosavoje erdvėje. Man patinka naujas jo dienoraščio stilius – velniop struktūrą ir baudžiančias sakinių bangas, iš kojų gali išverst ir vienintelis sakinys.

Svarbiausia pirmadienio žinia – apie šventes. Gruodį „Gravity“ stuktels penkeri, ir tas skaičius kiek prablaivo – ar JAU penkeri? Daug. Ir turiningai. Ir jei Goda atliktų etatinių lankytojų apklausą, turbūt nė vienas nepasakytų blogo žodžio apie „Groove Armada“. Tokia štai gimtadienio dovana – dueto atstovas DJ Andy Cato, o aš einu užsidėsiu kokį „Love Box“.

O ryt vakare sakysiu: „Velnias, ir vėl savaitgalis išpuolė...“.

P.S. Šiandien lietuvių literatūroje verčiamas naujas puslapis. Visuose knygynuose ieškok mano mielo kolegos, „Pravdos“ redaktoriaus Kristupo Saboliaus „Blogos knygos“. Tokia bloga, kad net pagerėja. Jis rašo ir apie didžėjus.