Smagu, kai korporatyviniai asmenys mąsto kryptingai diskotekiškai, o jų integracija į naktinį gyvenimą nesibaigia vėliavos iškėlimu, kuris kartais pridaro daugiau žalos, nei naudos. Prakaituotais sausakimšais vakarėliais pagarsėjęs ledinis „Jägermeister“ štai kėsinasi užimti jau ir Kauną. Sausio 27-ąją „Gargare“ – „Jäger Vibrations“ su dviem didžėjų ir atlikėjų kupinom salėm.
Per Manto T., Kasčio Torrau, Donatello, „The Sneekers“, Intakz, „K.U.B. Collective“ ir kitų lietuvaičių nugaras į nakties epicentrą kops misteris electrotechnovokietija – Zombie Nation. Atmintimi nesiskundžiantys reiveriai paliudys, kad kadaise po nakties „Galaxy“ jis užkūrė dūzgę „Stereo 45“, kito vizito metu gi palaimino „Gravity“pultą. Pirmas kartas Kaune, išsamus gyvas šou su neatsiejamas videopriedais. Labai įdomu, kaip ir tai, ką man turi papasakoti miunchenietis Florian Senfter.
Švenčių prisiminimai jau baigia išgaruoti, bet papasakok, ką veikei per Kalėdas ir Naujuosius – dirbai ar ilsėjaisi?
Kalėdas ir Naujuosius praleidau namuose. Pirmas kartas po šimto metų, kai Naujųjų naktį nedirbau, man labai patiko! Bet iškart po to vykau į Madrido festivalį „Space of Sound“. Buvo gausybė žmonių, kitų gerų dalykų, man beprotiškai patiko.
Gal ramiai sutikdamas Naujuosius davei sau kokių nors pažadų?
Oi, ne. Naujieji man patinka, bet nemanau, kad per vieną naktį kas nors gali iš tiesų pasikeisti.
Ar 2012-ieji bus aktyvūs kelionių prasme?
Labiau norėčiau nuo lagaminų pailsėti, nes reikia susitelkti ties naujo albumo įrašais. Visgi pasirodymai suplanuoti kiekvieną savaitgalį, tad poilsį nuo kelionių reikia strateguoti keli mėnesiai į priekį.
Grįžkim gerokai į praeitį. Kurgi dingo Zombie Nation pirmtakas Splank!?
Su juo ir kalbiesi, tik vaikinas mėgsta maskuotis.
Kaipgi John Starlight?
Jis kietas bičas, bet šiai asmenybei vystyti dabar nelabai turiu laiko.
Ar „Kernkraft 400“ įkvėpė nekokia patirtis soliariumuose?
Tiesą sakant, niekad nesu ten buvęs. Ar faina?
Visai nieko. Zombie Nation gimė kaip tavo projektas su Mooner, tada tapai solo artistu, tada bendradarbiavai su Tiga, o „The Mind of Many“ dalyvių skaičių išvis sunku susekti. Ar tokie viražai reiškia, kad tau su kažkuo dirbti smagiau, nei vienumoje?
Dviese studijoje, aišku, daug smagiau. Be to, tai ir prasmingiau – rezultato yra daugiau, jis greitesnis, mažiau laiko sugaištama pasižaidimams. Bet labai svarbu ir kartais pabūti nerdu, skirti laiko paieškoms ir eksperimentams, gilintis į naujus dalykus. Tai, aišku, geriau sekasi vienumoje.
Buvai DJ Hell globotinis jo leidykloje „International Deejay Gigolo“. Kas gi privertė palikti šiltą vietelę ir kurti savo kompaniją „Dekathlon“?
„International Deejay Gigolo“ man buvo pirmieji namai, daug išmokau, bet galiausiai supratau, kad noriu viską kontroliuoti pats. Tikrai, laikai su „Gigolo“ buvo puikūs, bet galiausiai prisireikė nepriklausomybės.
„Dekathlon“ kataloge pasirodė daug sėkmingų ir įdomių leidinių. Tada šis vardas pritilo, o tu ėmei ir įkūrei „UKW“. Kam?
Po 20-ojo „Dekathlon“ leidinio suvokiau, kad ši veikla užima didžiąją dalį mano laiko. Tiesą sakant, ne iškart suvokiau, kad daug geriau jaučiuosi kurdamas muziką ir orientuodamasis tik į ją, nei rašinėdamas laiškus. Tad vadovavimas leidyklai nebeteikė džiaugsmo, o „UKW“ tapo griežtai tik mano muzikai skirta kompanija.
Kas būtent vadovaujant leidyklai yra sunkiausia ir nuobodžiausia? Ir kas patinka labiausiai?
Smagu, kai gali vadybinti tik vieną atlikėją, tai yra save. Pats sprendžiu promo bei grafinio dizaino klausimus, ir net neprivalau leisdamas muziką uždirbti pinigų. Visa tai smagu. Ne taip smagu, kai kažkas sugriūna, nes tada kaltinti gali tik vieną žmogų – save.
Palygink 1999-ųjų Zombie Nation ir tai, ką kuri šiandien. Kaip jautiesi klausydamas senų įrašų, ar didelį jauti skirtumą?
Visada dariau tai, ką jaučiau esant teisinga. Mano kūryboje visada jaučiamas tam tikro laipsnio humoras ir nuotaika. Todėl mielai klausau senų savo darbų ir ankstesni kūriniai man vis dar patinka. Žinai, keletąkart klausydamas savo muzikos ilgesniam laiko tarpui praėjus net nustebau dėl kokybės.
Kas kuriant tau svarbiausia?
Pertraukėlių metu netikrinti el. pašto.
O kas tavo didžiausias kritikas?
Aišku, aš pats.
Jau užsiminėm apie „The Mind Of Many“, gal gali daugiau papasakoti apie šį demokratišką požiūrį į muziką? Ar, kai savo talentus į vieną vietą suberia pusšimtis žmonių, nenukenčia jų ego?
Taip, kai kūrinį kuria penkiasdešimt atlikėjų, ne visų talentai spės sužibėti. Bet projektas „The Mind Of Many“ buvo labiau skirtas ne pačiam rezultatui, o paieškoms to, kas gali nutikti, kai tiek daug žmonių bendradarbiauja internetu. Įsivaizdavau, kuo viskas gali baigtis, bet mano mintys projekto eigoje spėjo pasikeisti.
Kokie vakarėliai tave įkvepia ir toliau daryti tai, ką darai?
Man iš esmės patinka ir kurti, ir kūrybą demonstruoti gyvai. Kai renginyje susikaupia daug energijos, kuria keičiuosi su publika, man tai unikalu ir nepakartojama. Tokios naktys ir įkvepia.
Ką būtent reiškia „Zombie Nation LIVE“? Pamenu, kartą Lietuvoje didžėjavai, kartą – sukiojai rankenėles ir maigei mygtukus. Ko galim tikėtis dabar?
Gyvai pasirodau su krūva instrumentų, epicentre pasistatau MPC1000. Dar keli efektų blokai ir mikšeris. Efektams ir ilgesniems semplams taip pat pasitarnauja Ableton.
Taip pat skaičiau, kad kartu atsiveši vidžėjų. Kas jis ir ar visuomet keliauja drauge?
Taip, B√ºlent – neatsiejama mano gyvų pasirodymų dalis. Vizualinį šou kūrėme kartu. Jo kūrybai – vaizdams – mano muzika turi ir tiesioginės įtakos, mat galiu jam pasiųsti MIDI signalus. taigi audiovizualinis pasirodymas – tai ir impulsai, ir improvizacijos. Dar norėtume į tai įjungti šiek tiek 3D mappingo.
Turbūt vien didžėjauti 2012-aisiais – nebe išeitis? Publika pavargo nuo vaikinų tarp grotuvų ir nusipelnė daugiau? Ar atlikėjo išraiška – tik atlikėjo reikalas?
Manau, daugeliui publikoje tiesiog nesvarbu, kaip ta muzika gimsta. Tol, kol pati muzika patinka. Gyvai su įvairiais aparatais pasirodau jau daugiau nei dešimt metų, ir tai darau todėl, kad mėgstu daryti įtaką tam, kas sklinda iš kolonėlių. Vien su grotuvais taip negalėčiau. O įtaką daryti man smagu.
Paskutinis klausimas – ne apie diskotekas. Esi iš Miuncheno, pasaulyje žinomo dėl BMW ir Oktoberfesto. Tai – stereotipai, taigi ką iš tiesų turėtume žinoti apie šį miestą?
Geras klausimas. Man atrodo, netgi mūsų meras neseniai sudarė planą, kuriuo sieks įrodyti, kad Miunchenas – ne tik alus ir BMW. Taigi dėmesio!
Miunchenas 2025-aisiais taps pirmuoju pasaulio didmiesčiu, priklausomu tik nuo alternatyvių energijos šaltinių. Taip pat per miestą teka upė Isar, dabar išvalyta tiek, kad joje galima maudytis beveik visose Miuncheno vietose. Taip pat čia gyvena ir didžiausia upių banglentininkų bendruomenė pasaulyje. Neblogai, ar ne? Manau, savivaldybė galėtų mane pasamdyti reklamos klausimams.