1-800-DAINAD : BLOGAS : Noriu į galvą

Penktadienis dedikuotas Kaunui, ir, atrodo, rudens sezono proga tai daryti teks vis dažniau ir dažniau. Čia rugsėjo 17-ą bus Peter Digital Orchestra, čia jau atsidarė nauja vieta „Insait“, čia grasinasi grįžti „Ups“ bei kalbama apie kitas naujas klubines struktūras – nuo trance iki „Pure Future“ tematikos. Kol kas vykta buvo be priežasties, o įsičekinus atsirado net trys. Nuo ko pradėti?

Minireivas Ąžuolyne – skamba puikiai. Atvykom valanda anksčiau nei organizatoriai ir įdėmiai tyrinėjom Dainų slėnio estrados laiptus, kuriais šviesiu paros metu stryksi sportininkai. Sėdėjom. Sulaukėm. Organizatorių, bet kol kas ne muzikos. Generatorių pakūrinėti teko keliese, ir kurį laiką jautėmės lyg įtemptoje hardcore šaudykloje. Nieko. Bus.

Per dilgėles ir lūžtantį ledą nusikapanojus žemyn į Kauno centrą laukė du taškai. „BarBar‘a“ aplankytas pirmą ir, tikiuosi, paskutinį kartą. Ne mano, oi ne mano tai vieta. Per gražios merginos ir per rimti vaikinai. Per daug užsakyta Rikko El Gato muzika. Net ir Dubauskaitė mėgsta ne viską, o jūs galvojot.

„Pop Star Bar“ tuo tarpu klubas mano širdžiai artimesnis, bet ne tą penktadienį. Žadėto disco jau nebuvo, tik keistos praėjusių dešimtmečių nuotrupos. Neteko užtrukti ilgiau, nei patikrinamas vieno šūvio gylis tekilos bare.

Atgal į Ąžuolyną, o ten techno šokiai jau virė visu gražumu. Ne per gausūs, bet, vadinasi, išdrįso tik žingeidžiausi. Praktiškai visi savi, tad pakalbėti buvo galima ne tik apie techno, bet ir apie „Beverly Hills 90210“. Kol neužgrojo Oni Ayhun... Medžiai, pieva, priešpilnis, treningai, prožektoriai bei pareigūnų abejingumas – viskas netikėtai susidėjo į naktį, kurią pamiršti būtų sunkoka. Labai ir labai gerai. Laukiu dar. Gal sniego pusnyje žiemą?

Palanga... Per valandą, praleistą Basanavičiaus gatvėje, išgirdau ir indėnų, ir krišniukų, ir armonikų koncertus, ir saulę palydėjau, ir auskarus nusipirkau. Temstant jau ėjau ieškoti draugų, šiuos aptikau nusėdusius terasoje „Exit“ vasaros rezidencijos valdose. Čia gerai, tokia teisingai kurortinė atmosfera, izoliuota nuo bendro Palangos triukšmo. Už sienelės beilgėjanti eilė išdavė, kad jau visai vėlu, tad palikau klubą uždarinėti sezono su Reset Robot ir ėjau... į dar vieną klubą.

Ištarus „Pramogų bankas“ galvoje vizualizuojasi Vilniaus centre bestūksanti stalinistinė pilaitė, viduje slepianti neišnaudojamas erdves. Kurorte viskas kitaip. Klubas čia įspraustas į rūselį. Įdomu, kas jame vyko anksčiau... Taip, buvo „Vila Aldona“, tą žinau ir netgi house diskotekoje buvusi esu, bet DAR anksčiau?

Nesvarbu. Šeštadienį čia įsikūrė „Movida Corona“ ambasada. Konkurso tikslas – iš šimtų kandidatų išrinkti house didžėjų, kuris reziduotų „Ministry of Sound“ Londone ir šiaip galėtų smagiai pagyventi kurį laiką. Lietuvoje tokių norinčių keliasdešimt, man su „Deep Inc“ broliais bei dar pora komisijos narių iš aštuonių teko išrinkti keturis. Nepasakyčiau, kad buvo sunku. Dalis buvo akivaizdžiai pranašesni už likusius, taigi pavargti teko nebent tų „likusių“ setų metu... Mieli didžėjai, negi būtina savo talentą demonstruoti pasitelkus iki skausmo ir skylių nudrožtą klubinę klasiką, kad ir šviežiai paremontuotą? Nuobodoka.

Žodžiu, ištvermės pareikalavęs, nors ir išties nuotaikingas vakaras ir jo tęsinys, kuris buvo praleistas už vairo atgal į Vilnių. Nes nusprendžiau, kad jau laikas sekmadienį prasibusti namuose, o ne festivalyje, palapinėje ar dar bala žino kur. Vasara baigiasi, ir tai yra labai liūdna.

Klausau Alix Perez ir laukiu išganymo, arba tiesiog į galvą. Anyone? Šiandien geriausios draugės gimtadienis, taigi į vakarą reikėtų pasitempti.