"Gera būti DJ Vadimu"
"Ką savaitgalį?". "Metro, po to, jei bus jėgų, "Cozy". Ką tu?". "Irgi, susitiksim". "Kokie planai?" "Arka, šeštadienį Vadimas". "Išgersim, vadinasi". "Į Metro?". "O tai ne!". "Cool".
Štai tokios kalbos sukosi tarp kelių šimtų įvairaus plauko, amžiaus ir profesijos naktinio gyvenimo dalyvių praeitą savaitę. Iš tiesų savaitgalis viliojantis, kaip reta - du "gigai" (su gan brangiais bilietais), plejada žvaigždžių, artėja šventės ir dar kokios tik nori priežastys. Visos pateisinamos.
"Arkon" su patikrinta merginų kompanija atsibeldžiau jau gerokai po vidurnakčio. Gaisras? Potvynis? O gal žemės drebėjimas? Visi aštuoni su viršum šimtai kažkokie išprotėję ir be galo laimingi, todėl stichinės nelaimės variantą atmetame.
Prašmatniausi iš dvidešimt dviejų diskžokėjų - auksinė porelė Dylanas ir Robyn Chaos (anot Astralo, labai faina ir bendraujanti mergaitė - nori dar kartą atvažiuoti ir pagroti, ir į svečius) jau šeimininkavo pilnut pilnutėlėje dramenbeiso salėje - karšta ten buvo, labai karšta, o žmonės net ką tik gipsą nusiėmę šoko. Neišbuvau ten nė penkiolikos minučių, trūko oro. Tai vienas vienučiausias vakaro minusas, nes į kontingentą seniai nebekreipiu dėmesio - linksmintis teisę turi visi. Santūresni lankytojai ruošėsi Fluxion pasirodymui, o technačiai, matyt, pradėjo audrą jau dešimtą vakaro - jų salė buvo drėgna ir persmelkta euforijos.
Apstrakaliojau visą galeriją ir nusėdau ramiajame kambarėlyje tarp rūbinės ir techno. Konstantinas, labiau žinomas kaip Fluxion, kaupėsi pasirodymui, o kai paklausiau, ar ne per vėlus metas jo asmenybei, kukliai atsakė, kad viskas lyg ir gerai - svarbu, kad pilna salė būtų. Vėliau, jam grojant, susituokiau su muzika - tai, ką jis siūlė, buvo tikrai kažkas netikėto, nenusibodusio ir labai romantiško, o kartu ir keliančio viršun rankas ir kojas. Tai buvo, be abejonių, geriausios mano "Metro" akimirkos. Mečiau žvilgsnį kairėn - kaimynui irgi smagu, dešinėn - kumštis daužo orą.
Dar keli šokiai visose įmanomose "Arkos" vietose (negalvojau, kad schranz yra taip smagu), greitas afterparty "Stereo45" ir užmigau kūdikio miegu, nujausdama, kad šeštadienį bus visai kitaip, bet tikrai ne blogiau.
Taigi DJ Vadim! Žinojau, kad susivėlinusi nebepasikabinsiu palto ir niekur nebeprisėsiu, todėl į "Cozy" atvykau labai anksti. Quazar iš "Fresh Rice Crew" (beje, Vadimas susidomėjęs kito FRC atstovo Garo klausė jo vardo - smagu, kad mūsų skoniai sutampa) liūliavo artipilnį klubą sax-hiphopine "Imagine" versija ir supažindino su lietuviška acidjazz pažiba - Brass Bastardz. Žmonės gan ramūs - gal todėl, kad daugelio iš jų veidus mačiau anąnakt "Arkoje"? Net keista - kaip jau sakiau, pakraipa renginių lyg ir visiškai skirtinga, bet gerbėjai - tie patys. Į klausimą "Kaip sveikata?" atsakymai irgi beveik vienodi - pradedant veido išraiška ir baigiant jaustukais bei ištiktukais.
Diskžokėjai keitėsi kaip vijurkai, mažojoje scenoje prieš juos taip pat spėriai keitėsi ir MC, iš kurių du netgi surengė improvizuotą vaidinimą apie vilką - su kostiumu! Vėliau reperius iš scenos išstūmė ugningi šokėjai ir šokėjos (pora merginų vos nenukentėjo nuo karšto kraujo turinčio Def One, kuris grasino jas jėga nustumti, o daiktus tiesiog numetė), nes muzika, kaip ir atmosfera, jau virė. Netikėta tylos pertraukėlė salės neištuštino (apskritai garsą buvo ištikusi nedidelė tragedija). Anaiptol - po to trenkęs Benny Page dramenbeisas nors ir gerokai visus nustebino ir mintimis grąžino į "Metro", pavertė šokių aikštelę viena didele kaifo mase.
Ir visa tai vyko prieš nužengiant vakaro maestro! Pradėjo jis viso labo antrą, po gan trumpo MC K984 pasirodymo, bet mes jau buvom tokie įsisiūbavę, kad nuovargis - nė motais. Antru ėjimu sviedęs publikai bene geriausią kažkurių praėjusių metų kūrinį - Roots Manuva - "Witness (1 Hope)", DJ Vadim stebino ir žavėjo ir visais likusiais. Šalia šokantis 2Fresh kostelėjęs metė: "Gera būti DJ Vadimu". Aišku, kad nebloga - žiūri sau nuo pakylos į kažkelintą orgazmą jaučiančią minią (du šimtai su kaupu "Cozy" yra rimčiau nei rimta), ir tau dzin.
Gali vadinti Vadimo setą hitų popuri ("Superkat", "Can I Kick it?", "The Seed" ir net Jimi Henrix "Crosstown Traffic", šią, beje, neseniai sapnavau), bet tai, kaip jis juos pristatė ir į kokius skrečo, raggos ir dar velnias žino ko marškinius įvilko - nekasdieniška. DJ Quazar aiškino kolegai: "Matei, matei, kai jis krosfeiderį valdo?". Aš tai nemačiau - užteko girdėti.
"Na, su tokiomis prašmatnybėmis, jei nesusikaupsiu, namo grįšiu pirmadienį", - tariau sau ir prieš keturias pamojavau nuovargio vis labiau užvaldomiems veidams. Nemanau, kad labai daug ką praradau - neturėjau nei kompakto, nei plokštelės, ant kurių būtų galėjęs pasirašyti Vadimas (o nemažai gerbėjų turėjo), o ir jis pats tiesiai po pasirodymo smuko viešbutin...
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS