1-800-DAINAD : BŪTA : Tėti, kas tu ir kieno tu?

Pradėti galima būtų ir nuo to, kad santrumpa T.Ė.T.Ė nesišifruoja niekaip ir yra skirta tik pasekti iš paskos M.A.M.A, kuri, kad ir kokie patys apdovanojimai būtų pop, fake ir dar kažką, bent jau šį tą reiškia.

Arba nuo to, kad alternatyvos apdovanojimai, kurie lyg ir turėtų būti visa galva aukščiau už nuobodų, nuvalkiotą ir iš underground vienu ar kitu būdu įkvėpimo vis pasisemiantį popsą. Aukščiau ir pirmiau! Bet ne, pop atlikėjai apsidovanoja pirmieji, o tada jau tėtė žiūri, kas ko negavo. O vedėjų „Radistų“ išvertimas į „Sadistus“ man priminė pigiuosius pigiųjų televizijų karus, bet come on, čia gi kultūra prieš komerciją, patys sakote.

Ir vis tiek apdovanoja tuos pačius! Labai mėgstu Marką Palubenka, ir be statulėlių mėgčiau taip pat, bet abiejų apdovanojimų prizai – jau kiek juokinga. O „Liūdni slibinai“, atleiskit, nėra aktorių trupė? Jie tikrai priskiriami muzikantams? Aišku, ką aš suprantu.

Iš esmės vienintelis taiklus dalykas šeštadienį „Lofte“ man pasirodė DJ nominacijos laimėtojai – „Baltic Balkan“. Jie su savo gintariniu Pyčka priešakyje yra pati tikriausia ir visiškai juokinga alternatyva techno, house, bass, step, garage, minimal, raw, deep egzaltacijose skendinčiai DJ kultūrai, jei tik kažkam tos alternatyvos reikia.

Aš stengiausi. Tikrai stengiausi. Pernai T.Ė.T.Ė debiute užsibuvau gal vos valandą, nes tokio vėlavimo, kriokimo ir bruzdesio negalėjau tverti. Šiemet nusprendžiau įsitikinti viskuo nuo A iki Z. Tai man kainavo daug jėgų, ir čia reikėtų padėkoti draugiškam ir svečius mylinčiam „Lofto“ kolektyvui.

Benas Aleksandravičius su gyvų būgnų pastiprinimu skamba puikiai, taip, ba. yra tikrasis šių dienų atradimas. Bet – su visa pagarba ir atsidavimu – keturias valandas (kai kam – ir visas šešias) laukti jo trumpo pasirodymo buvo labai sunku. Gerai, kad dar grojo ir Umiko, ir „Tie geresni“. Šiokia tokia pramoga nykų šeštadienio vakarą.

Kam reikia tokių apdovanojimų? Tikrai, kam? Koks skirtumas, kuris vertesnis kažkokioje mistinėje XX a. žanro kategorijoje, kai apriboti save vienu žanru lygu užsidaryti kambaryje be langų? Kai konkuruoti nėra su kuo, arba konkurentų tiek daug, kad į nominacijas tikrai netilps?

Žinoma, tiems, kurie apdovanojimus gavo, vienaip ar kitaip, širdyje ar viešai, smagu. Nes įvertinimas – kūrėjo stimulas. Bet realios vertės aš čia nematau, juk net komisija pavadinta tik „ekspertais“, bet kas ką rinko, lyg ir nėra aišku. Beje, balsavimo nuorodą ir aš gavau, bet labai prisidėjusi prie galutinio rezultato nesijaučiu. Koks skirtumas.

Viską itin argumentuotai dar sekmadienį susakė patikimas žmogus ir scenos ekspertas Domas iš Ore.lt – kviečiu paskaityti ir jį.