Kristian („Âme“): „Nėra nieko geriau už įkvepiančią naktį, praleistą už pulto“
Daina Dubauskaitė 2013-09-26 12:41
Sunku patikėti, kad „Rej“, vizitinei „Âme“ kortelei, jau visi 8 metai. Per tą laiką vokiečių duetas iš Karlsrūhės, startavęs „Sonar Kollektiv“ leidykloje, kartu su Dixon įkūrė savo namus „Innervisions“ ir tapo bene rimčiausiais vokiškojo gylio elektronikoje skleidėjais. Taip, jie rimti, nors šokius suka dar ir kaip efektingus. Bet leidžia ir tokius enciklopedinius albumus, kaip „The Grandfather Paradox“.
Į mažos apimties klubą tokius artistus, šiandien pasikviesti nėra taip lengva. Bet dueto nariai labai gerai žino, kaip malonu įrašais dalintis tamsioje ir jaukioje erdvėje, kai neblaško festivalių sirenos. Todėl spalio 4-ąją „DJ Culture“ seriją klube „Opium“ tęsia už DJ pareigas leidyklą „Innervisions“ kartu su Dixon įkūrusiame duete atsakingas Kristian Beyer. Iš pradžių sakęs, kad nelabai nori duoti interviu, nes visi tie klausimai vienodi, galiausiai atlyžo – gal prisiminė tą seną gerą „Best Kept Secret“ 2006-ųjų pabaigoje?
Kristianai, labas. Pradėkim nuo geografijos. Ar sutiktum su mintimi, kad žmonėms, gyvenantiems ne sostinėje ir ne dideliame mieste, reikia stengtis daug smarkiau, norint kažko pasiekti? Ar veiktum tą patį ir tiek pat, jei būtum gimęs ir augęs Berlyne?
Nemanau, kad tai tiesa, jei kalbama apie muzikos kūrimą. Tai nepriklauso nuo konkrečios vietos. Didžėjaus karjerai turbūt gyvenimas tokiame mieste, kaip Berlynas, padeda, nes čia yra puiki klubų infrastruktūra, nuolat atvyksta daug žmonių, kurie skleidžia žinią toliau.
Esi ne kartą sakes, kad nenori gyventi Berlyne, bet štai, pagaliau persikraustei ten ir tu. Ar nugalėjo logika?
Pažįstamoje aplinkoje, su šeima ir draugais, jaučiausi labai patogiai. Bet atėjo metas, kai vidinis balsas man pasakė, kad reikia pokyčių ir naujų iššūkių. Man atrodė, kad kaip atlikėjai ėjome link akligatvio. O persikrausčius ir pažinus kitą Berlyno pusę manau, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.
Ar su „Innervisions“ kolegomis jau baigėte įsikurti naujoje studijoje? Kas joje tau pačiam labiausiai patinka?
Taip, labai smagu, kad po tiek metų viskas pagaliau ima veikti. Jau beveik baigėm naująjį ofisą ir parduotuvę, liko tik nedidelės detalės. Manau, geriausia – tai garsiakalbiai, kuriuos visi kartu įsigijom jau prieš kurį laiką, ir pagaliau jie rado savo vietą.
Karlsrūhėje turėjai plokštelių parduotuvę. Ar nebuvo liūdna su ja atsisveikinti?
Jei atvirai, tai man palengvėjo. Pastaraisiais metais negalėjau skirti jai pakankamai laiko, ką jau kalbėti apie pardavėjo darbą, tad perleidau ją kitiems žmonėms. Dabar turime nedidelę parduotuvę „Innervisions“ ofise Berlyne, ji veikia vieną dieną per savaitę, tad kartais prisimenu senus gerus laikus, bet tik sveikomis dozėmis.
Ant vieno ankstesniųjų „Innervisions“ vinilų – „D.P.O.M.B.“ – buvote paslėpę pavadinimo reikšmę ir kvietėte melomanus ją atrasti. Ar tokia vinilo išsaugojimo idėja pasiteisino?
Aha, pamenu, buvo pora užkietėjusių fanų, kurie pavadinimą iššifravo ir atsiuntė man žinutes. O idėja buvo labiau pagerbti plokštelės pabaigą, vadinamąjį lead-out groovą taip, kaip tai seniau darydavo kolegos Detroite.
Kaip manai, ar šokių muzikos kūrėjo ar didžėjaus asmeniškas atsidavimas naktinėms pramogoms visu pajėgumu padeda, o gal labiau kenkia kūrybiniam procesui?
Manau, nėra nieko geriau už įkvepiančią naktį, praleistą už pulto. Ypač po ilgų setų „Panorama Bar“ jaučiuosi prisikvėpavęs naujų įtakų ir idėjų. Gal, jei dažnai tenka groti bloguose vakarėliuose, gali būti ir neigiamų įtakų, bet man taip retai pasitaiko.
Turi dukrą – ar leistum jai tapti DJ ar kitaip įsivelti į naktinį gyvenimą?
Jai dar tik treji, tad per anksti apie tai galvoti. Bet palaikysiu jos apsisprendimą, kad ir ką norėtų veikti, nes pats tokio palaikymo neturėjau.
Ar šokių muzikos industrijoje yra vietos tikriems santykiams? Artimiausi tavo draugai – didžėjai, ar „normalūs“ žmonės?
Viskas priklauso nuo asmenybės. Man sekasi – mane supa artimi žmonės, su kuriais ir dirbu, bet, aišku, turiu ir nesusijusių su naktiniu gyvenimu draugų. Man patinka tas balansas tarp dviejų skirtingų pasaulių.
Ar teko priimti daug kompromisų tam, kad viskas būtų taip, kaip yra šiandien?
Kaip ir sakiau, man sekasi. Pavyko viską sudėti į vieną vienetą taip, kad nei viena pusė nenukentėtų.
Kaip tyrinėtojas, vis giliau ir giliau neri į muzikos istoriją. Kurios eros tau įdomiausios? Ar teko atrasti pasikartojančių motyvų, keliaujančių per laikmečius?
Taip, kasinėti man tikrai patinka, tyrimo objektai vis keičiasi, bet muzikos juk tiek daug, bijau, kad turbūt niekada nepasieksiu finišo. Šiuo metu esu itin susidomėjęs raga muzika iš Indijos ir viduramžių choralais. Aišku, temų ir motyvų pasikartojimų aptinku nuolat – manau, nieko naujo jau nebus sukurta, bet tai tikrai nereiškia, kad nieko įdomaus neišleidžiama ir šiandien.
Kodėl nėra „Âme“ vaizdo klipų?
Iki šiol niekaip neradom tam tinkamų žmonių. Bet kaip tik dabar kartu su „Pfadfinderei“ komanda ir Berlyno baleto trupe ruošiame oficialų būsimo mūsų singlo klipą.
Papasakok apie retus, bet užtikrintus „Innervision“ renginius „Lost In A Moment“. Ar jų bus daugiau?
Tikrai bus, bet šiu metu gryninam konceptą. Norim, kad tai būtų intymūs vakarėliai artimam draugų ir atlikėjų ratui ypatingose lokacijose bet kurioje pasaulio vietoje.
Birželį Barselonoje, vykstant „Sonar“ festivaliui, jūsų renginys „El Monasterio“ komplekse buvo sold-out. Kiti vakarėliai ten pat, pavyzdžiui, „Pampa“ popietė – ne. Kokia „Innervisions“ sėkmės paslaptis, jei vadini tai sėkme? O gal tiesiog hype’as?
Manau ir tikiu, kad tai viso pastarųjų metų darbo rezultatas. Ne hype’as, nes neatėjo iš niekur!
---
Âme @ Facebook
Âme @ Soundcloud
Innervisions
DJ Culture: Âme @ Opium 10.04
---
ENGLISH
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS