1-800-DAINAD : YRA : Ophex ir jo svajonės apie Rio

Iškart sakau „valio“ dėl to, kad pozityvios ir nelietuviškai pietietiškos Karolio kūrybos kitaip pasveikinti ir neįmanoma. Iškart pamėgau jo pirmuosius „Soundcloud“ atsiradusius bandymus, ne vienas bootlegų bei miksų tapo kelionių palydovais (nors bendrakeleiviams ne visada patikdavo), manau, savo vietą dažnai ištraukiamų kompaktų krūvoje ras ir „Gringo de Janeiro“. Vienuolikos kūrinių rinkinys nėra absoliučiai autorinis Ophex darbas – semplais čia paremta beveik viskas, bet toks jau lūšnose ginklu savo vietą išsikovojusio baile funk metodas, galiojantis visiems bet kuriame pasaulio krašte.

Pats Ophex Brazilijoje dar nesilankė (nors, neabejoju, sulauktų pasisekimo), tad albumas tėra svajonių projekcija. Toks kelias kažkuo primena Lone ir jo „Lemurian“, bet tik pačiomis svajonėmis apie tolimus kraštus. Muzika čia paprasta ir aiški, ne gulėjimui ir ne miegui. Šeikinimui!

Mano favoritai tilpo pirmojoje „Gringo de Janeiro“ pusėje, pačiu pačiausiu sau išsirinkau „Rainforest“. Pabaigoje esantys labiau akivaizdūs „REM“ ar „Red Hot Chili Peppers“ bootlegai klausant neklubinėje aplinkoje skamba ne taip užvedančiai, bet, tikiu, įmesti laiku ir vietoje vakarėlio metu situacijos tikrai neblogina.

Albumą perklausyti ir pasiimti dovanų (aš net H2 sukurtą viršelį atsispausdinau) galima čia, o Ophex gyvai patikrinti – net kelis kartus per ateinančias porą savaičių. Ryt, kovo 31-ąją, Karolis neprižiūrės savo „Club Tropicana“ vakaro „Havana Social Club“ – vietoj to baile funk treniruotę ves bare „Banzai“. Balandžio 15-ąją, kaip jau minėjau, naujus gerbėjus rinks „Blitzkrieg“, o balandžio 16-ąją tame pačiame „HSC“ su visa savo gauja bei prisidėsiančiu Nightjar, būgnais ir capoeira rinks aukas tai pačiai „tropikanai“ ir būsimoms komandos veikloms (apie jas interviu man daugiau pasakojo Vytis). Pirmasis toks vakaras praėjusį šeštadienį „Satta“ praėjo, sako, labai gerai. Yra ir įrodymų.