Splinterdata v3.40
Lietuvos DJ vardynas #4
Pradėdama vardyno projektą nesitikėjau, kad jis išsitęs net iki keturių įrašų, o šiandien jau matau, kad bus ir penktasis. Šįkart istorijos dar išsamesnės (kolegos mokosi iš kolegų), visos smegenų kertelės išvalytos. Ašaros kaupiasi skaitant kai kurias išpažintis. Na, kartas netgi teminis – turim tris DJ/prodiuserių brolių poras! Jos desertui.
Manfredas: Neabejoju, kad bent pusė žmonių, ateinančių į „Opiumą“, iki šiol galvoja, kad aš turiu lietuvišką vardą, o Manfredas yra pseudonimas, kokia nors kalba reiškiantis egzotišką vaisių. To paties klausia ir beveik visi nauji pažįstami. Štai ir šiandien Headman'as, kuriam ruošiuosi daryti remiksą, klausė „Man, what‘s your real name“?
O šiaip susitaikiau su tuo, kad tik Austrijoje mano DJ pseodonimas skamba taip pat, kaip DJ Ignas Lietuvoje ir džiaugiuosi, kad nepasilikau nė vieno iš ankstesnių savo scenos slapyvardžių.
Kai buvau trylikos ir dar nemutavusiu balsu vedžiau repo laidą per Panevežio radiją, vadinausi Lil' Toker, nors tuo metu buvau rūkęs tik pipirų, o kai pirmąkart mane kažkaip reikėjo užrašyti ant Mambo picerijos flajerio Vilniuje, kurį laiką buvau sau žinomas Šuolio Gražuolio vardu. Nes įdėdavau į kašę.
Na, ir pabaigai – fun fact of the day. Manfredu irgi tapau tik jau paūgėjęs, kai tėvai sugalvojo, kad gal biški geriau skambės nei Andrius. Ačiū, Tėte, tau už viską.
Direktorius: 2008-aisiais baigus su grupe „dr.Green“, po truputį pradėjau dėlioti iš pradžių ska, o paskui – ir visą kitą muziką. Tuo metu buvau toks pusiau fiktyvus vieno UAB'o direktorius, todėl draugai kartais juokais taip pavadindavo. Pagalvojau, direktorius nuo žodžio „direction“ – tinka. Be to, norėjau lietuviškai – tinka. Truputį ironijos? Tinka! Čia viską sugalvojau paskui, nes, kiek prisimenu, buvo vienas tų variantų, kai reikia sugalvoti pseudonimą prieš grojimą. O šiandien nemažai žmonių mane taip ir vadina.

Dainos Dainai #36 Direktorius: Sounds of August by Daina Dubauskaitė on Mixcloud

96wrld: Reikėjo skubiai sugalvoti pseudonimą, kai buvo leidžiama pirmoji „Ritmo Kovų“ kompiliacija. Tuo metu nežinojau, ką tiksliai darau ir į ką popamokinės terlionės prie DAW programų išaugs, todėl nusprendžiau susiet pseudonimą su ta „nežinia“. „96“ – apversti, vienas kitam grafiškai priešingi skaičiai, galėtų reiškti galimybę įvykti bet kam, bet kokia kryptimi. O „wrld“, tuo metu atrodė, galėtų atspindėti platų spektrą galimybių, kaip ta įsivaizduojama ateities muzika skambėtų, matyt, pasaulio dydis atvirkščiai proporcingas amžiui.
Antanas Gustaitis: Tai ne šiaip gerai skambantys vardas ir pavardė. A. Gustaitis yra realus asmuo, tarpukario Lietuvos karo aviacijos vadas ir aviakonstruktorius, tikras savo meto europietis ir modernizatorius.
Karo aviacijos viršininkas Antanas Gustaitis. Publikuota žurnale ,,Karys“ 1938 m. K. Baulo nuotrauka. Šaltinis: LCVA
Karo aviacijos viršininkas Antanas Gustaitis. Publikuota žurnale ,,Karys“ 1938 m. K. Baulo nuotrauka. Šaltinis: LCVA
Pseudonimas gimė berods 2002 metais, kai pažįstami iš portalo Ore.lt paprašė parašyti Roskildės festivalio apžvalgą. Anuomet visi rašė, prisidengę pseudonimais, tad ir aš nusprendžiau neatsilikti. Inžinerija ir aviacija žavėjausi jau seniai, o A. Gustaičio suprojektuoti ir sukonstruotų lėktuvų pavadinimas buvo „ANBO“ – „Antanas nori būti ore“ akronimas. Aš irgi norėjau būti Ore.lt, todėl viskas iškart buvo kaip ir aišku. Kai prabėgus dar porai metelių vis dažniau ėmiau trintis anoje pulto pusėje ir pribrendo laikas susigalvoti DJ slapyvardį, galvą sukti nebuvo nei laiko, nei reikalo.
Verta paminėti, kad prabėgus kokiems aštuoneriems metams, su manimi per feisbę susisiekė tikrojo Gustaičio anūkė Antonia Gustaitis (taip, būtent Antonia!), gyvenanti JAV, ir patikino, kad jos šeimai mano kukli persona ir mano muzikinė veikla žinoma (!), ir jie visokeriopai ją remia ir skatina. In you face, heiteriai jutūbėje, kadaise rašę kad acid house ir A. Gustaičio atminimas neturi nieko bendro!
---
O dabar net trys brolių poros. Pirmieji – „Ritmo kovų“ čempionas ir šiaip čempionas Leonas bei jo vyresnėlis Laurynas, „Despotin Beat Club“ vedėjas.
---
NAPO: Vardo istorija paprasta: kažkada norėjau susigalvoti gudresnį internetinių forumų nicką nei Leonixaz, Velniuxshtis ar NixazMixaz, tad besvarstydamas čiupau kalendorių ir atsitiktinai pamačiau datą, kurią buvo Napoleono vardadienis. Na, beliko tik atimti savo tikrąjį vardą – Leoną – ir gavosi Napo. Ir šiaip, užaugęs būsiu imperatorius. Aišku, toks vardas savaime prilipo ir prie mano muzikos.
Elboe: Kelerius metus nešiojau sunkią kombinaciją „Laurynas Bowtie“, kuri gimė labiau iš reikalo – tuo metu su „Despotin Beat Club“ laidos kolega Mariumi pradėjome bendrą smagių pagrojimų duo – Bowties. Grojome ir individualiai, todėl manasis variantas gimė labai paprastu būdu. Ilgainiui dvigubas vardas apsunko, todėl subrendo trumpinys Elboe. Jame telpa ir juodų getų sąvoka tam tikriems kiekiams nusakyti, ir labai aiškus simbolis muzikiniam (ne)taktui pabrėžti.
---
Tada „Vault“ eroje užgimęs Simas ir ne tik muzikoje, bet ir video mene nardantis Pijus.
---
Nervas: Susmukau į sofkę tuomet gal kokiais dutrečiais, tiksliai dienos nemenu, bet buvo gana gūdu, tai ne dabar – internetai ir anglonai be apdeitų. Todėl krestelėjau krėslan su storu analoginiu anglosaksų žodynu. Galimas daiktas, jog kažkur fone sukosi kokia vinilinė plokštelė su įrėžtu dramenbeisu, bet taip pat gali ir nebūti, nes max turėjau kokius 13 vinilų, iš kurių užklydusiems draugams kaskart grodavau valandos setą. Natūralu, kad visus jau buvo viskas užpisę, taip pat ir mane. Tačiau tąsyk atmosfera buvo kita – kažkaip ten „Underground Club Vaulte“ pračekino, kaip vynioju dnb ir padarė įspūdį mano top 13 beigi skillzai, todėl žūtbūt reikėjo vardo, kuriuo galima būtų šaukti mane ant scenos bei piešti ant plakato – sekantis išstojimas plbm buvo neužilgo. Prabėgus dviems randomizuoto badymo žodyne bei reikšmių analizės valandoms jau buvau bepasuojąs. Tačiau, kaip dabar matome, taip jaustis buvo per anksti – po minutės/kitos akis užkliuvo už žodžio „nervas“. Great success. Susijaudinęs pradėjau gūglint, radau daug gražių future paveikslėlių, visi kažkokie mistiniai-elektriniai. Pagrindiniai kriterijai – lietuvybės ir žostkumo – ok. Pranešiau Blackboxui iš Vaulto, sakė – geras. Prilipo: susikūriau akauntą djscene ir prasidėjo žostkas litavimas reivuose, stūmimas ant cdj, stūmimas ant tų, kam vinylas px, bunkeriai, kamufliažinės kelnės ir kiti bajeriai.
Tiesa, vėliau kažkokia malaliedkų grupė pasivadino taip pat, tai neišvengdavau replikų – Nervai, Katedros aikštėj hardkorą taškysi per „Sostinės dienas“? Kaip jaustis tamsos kariui? Aišku, šūdinai. Bet laikai malonūs, širdis dainuoja.
Dar labiau dirbtinis ir atsitiktinis, be jokios istorinės reikšmės bei asmeninės prasmės buvo ir „Red Milk“ – mūsų bendro projekto su Papūga (irgi normalus nickas) – gimdymas. Trumpi nekalti žodžiai ir begalinis mėtymasis dėl jų. Red ar nered? Gerai ar blogai? Ir panašūs sąrėmiai. Totali drama: viltis ir tragedija, šviesos spindulys ir beprasmybė, it yin ir yang. Toks gyvenimas. Tokie didžėjai. Myliu muziką.
Münpauzn: Prieš kelis metus aš ir storas (Čia toks liaunas Pijaus draugas, - D.D. past.) sėdėjom sau ramiai užsiėmę svarbiais reikalais, kai staiga prisiminiau, kad čia jau paskutinė diena nusiųst remiksą, kurį dariau grupės „Portico Quartet“ remiksų varžytinėms.
Laiko buvo nedaug, o jokio varianto sau užvadint neturėjau. Akys užkliuvo už vienintelės ant stalo gulėjusios barono Miunhauzeno knygos. Pradėjom žaist su raidėm ir galiausiai gavosi Munpauzn, tada u pakeitė ü, kad viskas nebūtų taip paprasta. Rezultatas tuomet nieko nereiškė, tiesiog juokingai skambėjo, nes panašu į menopauzę. Nuo to laiko dėl vardo nebesuku galvos.
Turėjau ir aš!
Turėjau ir aš!
---
Na, ir tretieji broliai, visuomet kartu ir visuomet ištikimi giliai sielai, Tadas ir Domas. Viską pasakoja Tadas, nes kartu jie – „Deep Inc“, ir Domas nenorėjo nieko pridėti.
---
Tadas Rūgštis / Tadeu Nice / „Deep Inc“: Rūgštis gimė labai seniai, dar paauglystėje, kai sėdėdavom prie Operhauso. Tą įtakojo „Roland TB-303“ garsai, kuriuos įsimylejau iš pirmo paklausymo. O tam didžiulę įtaką padarė Armando albumas „One World One Future“, kurį man 1997 m. parvežė brolis su mama is užsienio. Vėliau kažkokia skandinavė, kuri trindavosi su mumis, neformalais, jį pasiskolino ir nebegrąžino (iki šiol žiauriai pykstu ant tos mergos).
Žodžiu, Armando albumas pagimdė rūgštį, nes kaip tik su Eriku Orange pradejome „Groove Boys“ projektą, grojome minimal, acid house, techno ir deep house. Vėliau, kai jau buvome laidos „Miksas“ rezidentais, Rimas Šapauskas pasakė „Taigi ir vadinkis Tadas Rūgštis, gerai skamba“. taip ir gimė mano pirmasis alter ego.
Vėliau Tadas transformavosi į Tadeu (Tadas braziliškai), nes deep house ir „Guidance“ leiblas užvaldė mane galutinai, o kadangi tai buvo labai graži ir miela muzika, prie Tadeu atsirado Nice. Taip gimė mano antrasis alter ego.
2001-aisiais susikūrė „Deep Inc“, kuriam daug įtakos turejo „Tiefschwarz“. Labai norėjau broliško projekto ir mylėjau deep house, taip ir gime „Deep bros.“, kuris vėliau virto į „Deep inc.“, nes pirmaip vadinosi šveicarų projektas ir nenorėjome dubliuotis, o ir copyright išsigandome. Tiesa, dar vėliau atsirado kažkoks drum&bass duetas „Deep Inc.“ Vokietijoje, bet mums jau buvo nesvarbu, nes buvome pirmieji.
iki 2007 m., kol pradėjome prodiusuoti visada rašydavomės Tadeu Nice & Domino (mano brolio Domo nikas), tačiau veliau mus kviesdavo tik kaip „Deep Inc.“, taigi nikai prarado prasmeę ir tapome tiesiog Tadas ir Domas iš „Deep Inc.“, vienu kumščiu ir jėga prie grotuvų.
D.D. 2004 - 2014
Degalai Mushroom CMS