Lietuvos DJ vardynas #1
Daina Dubauskaitė 2014-08-25 14:55
Vieniems artistams pasisekė gimti su marškinėliais ir iškart turėti skambius vardus, kitiems gi teko imtis visų įmanomų būdų, kad išsiskirtų iš margos naktinės masės. Seniai kirbėjo mintis imti ir išklausyti kiek įmanoma daugiau pseudonimų istorijų. Ir ne tik didžėjų, savaime suprantama, tiesiog terminas labai jau patogus. Šis įrašas – tik pirmoji dalis, jau turiu pakankamai medžiagos ir antrai, jei viskas seksis gerai – dar ir trečiai! Galit rašyti savo istorijas (taip pat ir pageidavimus apklausai) man į PM ar paštu, o aš jau pasirūpinsiu katalogavimu ateities kartoms. Toliau – jokių mano komentarų, tik gryna patirtis!
Pupa: Kai buvau mažas, manęs iš darželio atėjusi pasiimti mama, per abu aukštus rėkdavo „kur mano pupa?“, ir taip diena iš dienos. Žinoma, bendraamžiams ilgainiui tai pasidarė juokinga. Kai tik ateidavo mama, visi pavymui rėkdavo „Pupa, pupa…“ Neilgai trukus tai tapo oficialia mano pravarde, net darželio auklėtojos taip pradėjo mane vadint. Kodėl mama nepasirinko ko nors kiečiau, nežinau. Pavyzdžiui, terminatorius būtų puikiai tikęs… Bet ką padarysi. Taigi pravardė persikėlė, į mokyklą, iš mokyklos su keletu kupiškėnų ir į Vilnių… Kai teko galvoti pseudonimą pirmam vakarėliui „Stereo 45“, ilgai nesvarsčiau, pasakiau Rolui, ai, parašyk Pupa, px man.
Intakz: Kai rinkausi, tai atrodė tiesiog gražiai vizualiai sutampančios raidės. Dabar taip nebeatrodo. Jokių gilių minčių čia nėra, šiuo atveju apsieinu be koncepcijų.
Rembo: Viskas prasidėjo nuo muzikos blogo, kuriam reikėjo istorijų personažo. Konstrastingo muzikai, kuria dalinuosi ir keliančio klausimą „WTF, prie ko čia tas Rembo ir muzika?“. Trumpas, aiškus, įsimenantis, ir raidė A pakeista į E, kad Silvesteris neužsiparintų dėl autorinių.
Saulty: buvo 2004-ieji, atsidarinėjo „Cozy“, pakvietė Bernis būti rezidentu. Reikėjo niko, sukau galvą, bet nieko neprisukau per duotą laiką. Paskutinę minutę paskambino Bernis paklausti, tai koks tas nikas, nes reikėjo atiduoti spaustuvei maketus. Tuo metu sedejau bare „Nuo sutemų iki aušros“, kuriame dirbo mano draugas Aistis, kuris ir tapo mano niko autoriumi. Jis pasakė, kadangi esu iš Druskininkų, turėčiau būti Salty. Žodis „ant popieriaus“ pasirodė per trumpas tad įpaišiau dar ir raidę U.
Calli: Kai atsikrausčiau iš Mažeikių į Vilnių, dėl greito kalbėjimo draugai davė Kalakuto pravardę. Toliau buvau linksniuojamas įvairiai – Kutkis, Kalkis, Kalis ir taip toliau. Iš viso to gimė Calli. Dar vadindavo Vištiena ir Paukščiu.
Few Nolder: Kartais sunkiau yra pavadinti kūrinį, nei jį sukurti. Kažkada sėdėjau prie naujai sukurto projekto aplanko ir jame mirksėjo operacinės sistemos siūlomas default pavadinimas. Sukeičiau pirmas raides ir tapo visai skambus užsieniui pseudonimas.
Split Pulse: Žodž, esu petrolheadas, tai kilo mano nickname iš auto šūdų. Split pulse yra kai turbinos karštosios kriauklės dalis yra padalinta į dvi dalis.
Fingalick: negaliu niekuo ypatingu pasigirt – fingalick'u manęs nevadino mokykloj, fingalų (mėlynių) tesu turėjęs vieną kitą. Gyvenimo čia paslėpta mažai. Iš kitos pusės, kai galvojau sau vardą, labiau pažiūrėjau į tai iš garso dizaino pusės – tariamas lyžtelėjimo garsas, piršto palaižymas prieš verčiant puslapį knygoje. Pirštų laižymas – toks lengvai erotinis gestas, turintis patogų pavadinimą. Bet net su šita mano mažyte idėja, iki šiandien žmonės mane nežinodami pavadina fingAlicku. Užtat su Suckmafinger nebemaišo.
Swix: Mano nikas užgimė pauglystėj, nebuvo, kas kieme taip vadintų, norėjosi būti išskirtiniu ir, be abejo, skambėti ne lietuviškai. Swix dera su mix, be to, tuo metu didelę įtaką man darė „Onyx“, su šiuo pavadinimu irgi yra panašumų. Dar ir dabar pasiašydamas „Swix“ įterpiu pikto „Onyx“ veido simbolį. Viskas išgalvota ir neturi jokio tiesioginio vertimo iš užsienio kalbos, bet įdomu, kad prieš 8 metus sužinojau, jog egzistuoja norvegų kompanija tokiu pačiu pavadinimu. Jie prekiauja slidinėjimo įranga ir Vilniuje netgi turėjo specializuotą savo pavadinimą. Draugams tuomet būdavo juoko. Ir dabar, aišku, yra.
Ophex: Galvojau strategiškai, į ateitį – atsidariau įvairius atlikėjų listus, žiūrėjau, iš kokios raidės prasidedančių nickname‘ų mažiausiai. Atsirinkau kelias raides, tuomet paieškojau tyrimų, kokia iš jų yra įsimenamiausia. Gavau raidę O. Kadangi pasirinkimui anuomet įtakos turėjo ir toks dalykas kaip „Kas čia kiečiau skamba?“, rašiausi ant popieriaus mandrus variantus, ir vienas užsiliko. Pagooglinau, kurie jau egzistuoja pasaulyje, tuomet šitą turėjo tik keli geimeriai Malaizijoje. Tad pasirinkimas buvo racionalus ir pagrįstas skaičiavimais, gaila tik, kad nenumačiau, kad raidė X išeis iš mados.
Billy Kristal: Man ilgai nesisekė sugalvot niko, jau buvom ir pradėję groti, ir „Banzai“ darėm pirmus tūsus, gal net ŠMC. Buvo net plakatai, kuriuose aš užrašytas tiesiog kaip Simas. Tai jau literally visaip ieškojau. Tuo metu pasirodė „Pink Skull“ plokštelė „Endless Bummer“, kurios visi artworkai buvo skirtingi, ir vis su skirtingais užrašais. Žiūrinėjau viršelius, pamačiau užrašą „Billy Crystal“. Pasitariau su kolegom, sakė, geras. Ir tik vėliau sužinojau, kad yra toks aktorius.
Killl My Disco: Nežinau, sugalvojo kolega Koopa. Trečia L raidė – pastabumui tikrinti. O „12 inčų po žeme” sugalvojo Matas Aerobica, mums nepatiko visokios tuomet atsiradusios seilės, norėjosi tamsos, šis tiko ir dėl skambesio, ir dėl inčų.
... Lietuvos DJ vardynas #1
... tęsinys - po savaitės.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS