1-800-DAINAD : YRA : Dešimt metų „Gravity“ mutacijų

Nepamenu, kas grojo, bet tikrai kažkas iš užsienio. Juk užsieniečiai buvo ir klubo šeimininkai. Po galais, tai buvo klubas, kokio Lietuvoje nebuvau mačiusi. Nes tai visų pirma buvo klubas. Progressive tvirtovę jau stiprinęs „Exit“ tuomet buvo visai kitoks. Labiau britiškai dideliai progresyvus, if you know what I mean, kalbu apie Jakšto gatvę. O „Gravity“ buvo uždaras, stilingas, madingas ir verčiantis pasitempti norint įeiti ir nesijausti prasčioke.

Maskvietišką požiūrį instaliuoti Vilniuje Roubailo šeimai padėjo iš Nyderlandų atsigabentas tuomet dar naujakurys Bernie. Andrei Roubailo visų pirma buvo verslininkas, visų antra – plačios fantazijos žmogus. Ir dabar jam, atrodo, sekasi ne mažiau įdomiai.

Nedirbau, gyvenau iš mamos kišenės, todėl į „Gravity“ eidavau retai. Man artimiau būdavo raggajungle tunelis dabartiniame „Chaplin“, tuomet – „Tasty“. Bet kartais kas padovanodavo kvietimą ar su grupiokais sutardavom driokstelt ketvirtadienį (aha, „Gravity“ ketvirtadieniais vykdavo studentų vakarai), kai įėjimas būdavo pigus. GPL, beje, tik atsiradę baro meniu kainuodavo po pitaką. O pavadinimas reiškia „Gravity Palanga Love“ – juk „Šachmatinėje“ atostoginis klubo filialas veikė visą 2002-ųjų vasarą. Lengvesnė programa ir jūra prie pat. Na, ir barmenų išrastas GPL.

Maskviečių pora po efektingo „Gravity“ starto atvėrė ir dar neregėtą restoraną Senamiestyje – „G-Lounge“. Buvo jau 2003-ieji, pavasaris. Atidaryme buvau. Balta spalva vis dar maloniai akino. Už pulto sukosi nematytas mieste airis Rick, vėliau tapęs ir „Gravity“ programų vadovu. Bernie netrukus pakvietė į „Cozy“ ir sėkmingai kviečia iki šiol. O Rick Lietuvoje atsidurė ORE vakarėlio (taip, ORE rengdavo stiprius elektroninius šokius, ir ne tik „Gravity“. Dar buvo „Vaidila“ ir „Arkos“ galerija, „Crazy P“ didžėjai ir mandarinai, bet tai jau kitos istorijos) svečio Paul Murphy dėka.

Aukso era „Gravity“ tęsėsi ne taip ir trumpai, netgi pavydėtinai ir pavyzdiniai ilgai. Net pirmiesiems savininkams po kelerių metų ir perdavus vadžias kitiems. Beje, tai buvo pirmasis klubas Lietuvoje, turėjęs savo atstovą spaudai. Apie standarto sukūrimą Mindaugas Morkūnas mano bloge jau pasakojo, vėliau jį sėkmingai pakeitė ir savo patirtį pirmuosiuose lietuviškuose klubinėjimo forumuose (tokie pat auksiniai ORE ir Djscene.lt laikai...) puikiai pritaikė Daumantas Kairys. Stojus į tandemą su Sauliumi Imbrasu, klubo vadovu, iš stilingos programa tapo gal kiek intelektualesne, nei geresne, nei blogesne – turiu omenyje „Sutemų“ serijas ir gyvus elektronikos vilkolakių pasirodymus, kurie iki tol būtų tikę gal nebent ŠMC. Viskas buvo gerai. Žmonės liūdėdavo net klubui išėjus kosmetinių atostogų.

2008-uosius „Gravity“ sutikom su Apparat. Jis, tiesa, dvyliktą pasitiko savo viešbučio kambaryje, bet pasipuošė kaklaraiščiu ir sugrojo graudžiai šventinį live‘ą. Šventiškesnį, nei pirmąkart klube viešėdamas. Taip, jis čia grojo dukart. „Modeselektor“ – vieną, 2008-ųjų balandį, mano draugė nusiplėšė marškinėlius, o vokiečiai laistėsi degtine ir šampanu, visai kaip po poros mėnesių Berlyne, kur ir vėl juos užtikau.

Tada buvo krizė, smogusi visoms industrijoms po truputį, vadinasi, pinigų mažiau turėjo tiek klubų lankytojai, tiek renginių rėmėjai. Ne paslaptis, kad net ir „auksiniais“ laikais „Modeselektor“ pasikviesti buvo brangu, tad jei ne vokiečių kultūra, tai kitomis dienomis vykę visuomet sausakimši r&b vakarai tam smarkiai pasitalkindavo. O miestiečiai, įpratę prie vienos ar net dviejų stiprių žvaigždžių kiekvieną savaitgalį, ėmė nuobodžiauti. Gal net neiti, juk Senamiestyje tiek daug barų su didžėjais už dyką ir normalesniu alum, nei koks ten kokteilis. Dar pridėk tą įprotį sprukti iškart po riebiausio vardo programoje, ir…

Reikėjo permainų, ir galbūt ne visos jos buvo teisingos ar savalaikės. Mary Anne Hobbs dubstep grynuolius šaudė 2009-ųjų pabaigoje, ir tikrai ne tokiam sausakimšam klubui, kaip derėtų karalienei. Kai vietą „Gravity“ biure gavęs jos vertas Splinteris pasikvietė mane jam patalkinti tekstų prasme, širdy jaučiau, kad nieko gero iš to nebebus. Iš dalies dėl to, kad nesijaučiu tinkanti tokiam postui. Kaip bebūtų, dirbom atsakingai ir nuoširdžiai, bet gal per vėlai pradėjom ir tai truko vos keletą mėnesių, tuomet Saulius nusprendė nebetęsti ir perleido „Gravity“ trance didžėjų vežėjui ir DJ technikos pardavėjui Arnui. Šiam sekėsi nekaip, pripažinkim, jei šokių aikštelėje ir būdavo žmonių, o už pulto – visai gal neblogų didžėjų, „tikro klubo“ atmosfera jau buvo prasmegusi ir vietą užleidusi studentynui.

Tolimesni amerikietiški kalneliai „Gravity“ – „G Stars Club“ – „G“ maršrutu jau visai šviežia istorija, ir pakankamai viešai išnagrinėta (dabar klubo atstovai to gailisi irgi viešai, bet tokie jau tos socialkės laikai). Todėl nebepriminsiu jos, tik patikslinsiu, kad nė vienas, pabrėžiu, nė vienas klubo aspektas neturi nieko bendra su „Gravity“, išskyrus adresą. Na, bet ir vietoj „Opium“ anksčiau veikė „Funky Munky“.

O svetimus gimtadienio sveikinimus susižėrinėti kažkaip lyg ir nepadoru, juk tai, kad „Gravity“ į Lietuvos naktinio gyvenimo istoriją įrėžta neištrinamomis raidėmis (ir aukščiau esantis tekstas tėra tik menka to dalis), joks trumpinio „G“ nuopelnas. Pastarųjų, beje, klubas kol kas ir neturi, matau tik chaotiškus bandymus išgyventi su pora sėkmingų renginių. Bet man asmeniškai „G“ atrodo net toliau, nei koks Kaunas, į kurį nuvažiuoti progų ir vėl daugėja.

Kol kas dešimtmečio fiestos programoje lyg ir nemačiau (norėčiau, kad taip ir būtų), bet vien ko vertas jau praėjusio gruodžio metų tortas: „Tuo tarpu Gruodžio 18-tąją pūsime žvakes bei kelsime rankas į viršų su populiariaisiais R&B muzikos atstovais: Dj Mantini, Mamania, Mix bei video meistrais Video Heads“. Omeny turiu pateikimą ir sureikšminimą, o ne savaime gerus didžėjus. Prie Mamanios niekas nedrįstų kabinėtis! Gal baikim, nes aš gimtadienius prisimenu su Darren Price, Gilles Peterson, Steve Bug ar „Fischerspooner“ vokalistu, beje, iš esmės erą ir baigusiu.

Raidžių abėcėlėje daug, kaip ir krypčių, kuriomis galima sukti klubo, patalpos, koncertų salės, kokteilių baro vairą. Juk klubai atsidaro ir užsidaro visame pasaulyje, ir lokacijas keičia (štai kad ir Kauno istoriją baigęs „Exit“), ir iškabas, ir po daug kartų, neverta to bijoti. Ir visuomet daug įdomiau kažką daryti pirmam, nei ant svetimos lazdos į dangų joti. Pradėti iš vienos pusės sunkiau, iš kitos – tikslingiau, nei stengtis imituoti penkerių ar dešimties metų sėkmės istorijas, nes tai niekada nepasiteisina. O jei tūlas klubinėtojas ir sako, kad jam nesvarbu, po kokia vėliava šokti, svarbu gera muzika, į tai nevertėtų lygiuotis. Geriau nusiųsti sveikinimo SMS Berniui, Sauliui, Mindaugui, Daumantui, kūrusiems tai, kame esate. Nes į DJ MAG klubų topą, mano manymu, pernai patekta jau per vėlai.

Labai daug istorijų iš „Gravity“ yra mano archyve.