1-800-DAINAD : BUS : Jūsų ausims reikia „Skaņu mežs“, arba būsimi spalio nuotykiai Rygoje

Prieš porą metų teko pasikalbėti su vienu įvykio organizatorių Rihards T. Endriksons – mane tuomet papirko ne tik renginio programa ir per gerą dešimtmetį suformuotas įvaizdis, bet ir organizatoriaus stoiška ramybė, užtikrintumas savo idėjomis ir net kiek ironiškas požiūris į aplinką (skaityti čia). Be pompastiškų konstruktų ir epitetų. Be avansinio didžiavimosi. Galbūt tai sėkmės receptas. Šiemet ir vėl raginu planuoti spalio savaitgalį Rygoje, nes žinau, kad VIlniuje ar Kaune nieko panašaus dydžio greitu metu nebus. Pavienių renginių ir idėjų, žinoma, yra (kaip tik kalbėjomės su vienu „Area 2017“ organizatorių Algirdu), bet tokį garsų mišką reikia auginti nuo daigelių.

Tad smagu, kad tas miškas greta – metas apžvelgti programą. Visko nedetalizuosiu, tą profesionaliai jau padarė pats festivalis, bet dalinuosi savo apsibrauktais. Vieną renginių, beje, jau praleidau – rugsėjo 9-ąją Rygos baltųjų naktų proga vyko įžanginis festivalio koncertas. Dar vienas, irgi įžanginis, suplanuotas spalio 6-ąją meno muziejuje „Rygos birža“, bet mano radaras stoja ties spalio 13-14 dienomis ir muzikos klubu „Dailė“, pasižyminčiu ne tiek centrine, kiek įdomia ir turininga (nuo uzbekiškos virtuvės iki baro „Chomsky“ greta) lokacija, kompaktiškumu ir teisinga akustika.

Pirmoje vietoje pagal laukiamumą – saksofonistas Roscoe Mitchell iš Čikagos, viena svarbiausių avangardinio džiazo ir apskritai moderniosios pastarųjų trijų dešimtmečių muzikos figūrų. Išskirtinė galimybė tokį muzikantą pamatyti iš pirmo žvilgsnio nišiniame ir tuo pačiu margame žanrais festivalyje. Praėjusį kartą Rygoje, beje, akau ir kurtau nuo Peter Brötzmann, po kurio pasirodymo teigiau, kad tam jau niekas neprilygs. Žiūrėsim, o gal?

Ritmo, šokio ir stroboskopo ištroškusius girdys lietuviams jau tikrai artimai pažįstamas, ir supęsis, ir smalavęs Raudive, arba Oliver Ho, šįkart programoje įrašytas kaip „Broken English Club“. Beje, šį atlikėją esu kalbinusi bloge (skaityti čia). Kiek atlaidžiau į rankas ir kojas pažiūrės, bet vingiuoti jas tikrai privers vokiečiai dub techno autoriai „Porter Ricks“, kadaise formavę „Chain Reaction“, o gal ir viso žanro, veidą ir neseniai sugrįžę po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos – sugrįžimas, beje, įvertintas itin aukštais balais.

Dar labai įdomu, kurias tiksliai emocijas triggerins Moor Mother, slidinėjanti tarp power electronics ir repo, arba hardkoro ir poezijos.

Visi aukščiau išvardinti atlikėjai, kaip ir Merzbow, bent kartą gyvenime pamatyti provalomas japonų eksperimentatorius, festivalyje gros šeštadienį, spalio 14-ąją. Tikslumo dėlei primenu, kad Merzbow ir Balázs Pándi spalio 12-ąją koncertuos Vilniuje, bet... išankstinis bilietas į solo šou kainuoja 21,80 €, kai tuo tarpu net prie durų Rygoje už visa čerpes išplėšysiantį vakarą mokėsite 20 €. Perkant iš anksto tiek kainuoja visas savaitgalis.

Dar net nepapasakojau apie penktadienio highlight’us (na, nes pradėjau nuo laukiamiausio atlikėjo). O penktadienį dėmesys koncentruojasi į „Shabazz Palaces“, Pharmakon ir Jlin, kitaip tariant, kreivėlesnį repą, power electronics pliūpsnį ir tai, ką būtų galima kaltinti dėl begalinio footwork populiarumo. Bet kam kaltinti? Geriau panagrinėti škotų kompozitoriaus James Dillon, kurio kompleksišką kūrybą pektadienį atliks duetas „Duo Gelland“, biografiją.

Latvių muzika? Be jokios abejonės, ir norisi tikėti, kad pristatyti geriausius savus – ne mažiau svarbu, nei atsivežti geidžiamiausius iš svetur. Dvi premjeros dviems festivalio vakarams. Anna Ķirse kompozicija devyniems muzikantams – penktadienį, Rolands Kronlaks gi šeštadienį pristatys elektroninės muzikos kūrinį. „Akusmātika“.

Visko daugiau: www.skanumezs.lv