1-800-DAINAD : YRA : Lietuvos DJ vardynas #5

Lietuvos DJ vardynas #1

Lietuvos DJ vardynas #2

Lietuvos DJ vardynas #3

Lietuvos DJ vardynas #4

Pagalve: Tai yra tiesiogine prasme mano pravardė. Kaip parodė mano vaikystė, buvau imlus joms vien dėl skambios pavardės. Pvz., Valiulis – Piliulė ir t.t. Buvau net Žakas Paganelis (pagal „Kapitono Granto vaikus“), nes visada buvau otličnikas geografijoj ne tik rajoniniam bet ir respublikiniam lygmeny.

Nuo jaunystės vasaras leidau palapinėje. Tad, kai po mokyklos baigimo 1998 metais įstojau i VGTU, iškart nuėjau į „VGTU turistu klubą“. Vyrai ir moterys ten buvo rimti – alpinistai, plaukikai ir kiti sporto maniakai. Tai taip su jais stengdamasis neatsilikti 1999 vasario pradžioje po sesijos išėjau į slidžių žygį trims dienoms. Viskas buvo gerai, variau kaip vyras su slidėm, kol neatėjo nakvynė. Turėjom tokią didžiulę brezentinę palapinę, cirko tipo, kurioje realiai galėjo miegot 30 žmonių, o mūsų gal buvo kokie 10. Aš, kadangi turėjau barake tokią pagerintą dryžuotą pagalvėlę, buvau įsidėjęs – pagalvojau, nieko nesveria, pasiimsiu. Patirties mažai buvo... Tai prairklavę visą dieną su slidėm pasistatėm palapinę, pervagę užsikūrėm laužą iš suledėjusių šakų, pavalgėm kruopų ir ėjom gult. Tada aš išsitraukiau miegmaišį ir pagalvėlę. Sunku įsivaizduot, kokia kilo juoko isterija. Sakė, nu, viskas, jaunuoli, pats kaltas, užsidirbai nicką, nuo šiol pas mus būsi pagalvėlė. Blogiausia, kad tarp tų 10 žmonių buvo ir mano bičiulis, kuriam tai patiko ir jis mane ėmė vadinti Pagalviniu. Tada sekė grandininė reakcija, taip pradėjo šaukti ir kiti draugai. Aš tuometu jau grojau ir turėjau kitą DJ nicką, bet pagalvojau, kas iš to, jei visi vadina Pagalviniu. Tai persivadinau – pravardė tikrai išskirtinė, be to, maniau, kad grojant ne vardas svarbiausia, o tai, ką ir kaip groji. Laikui bėgant tai pasirodė visiška tiesa.

Daimon / Erelio Akis: Niekada neturėjau pravardžių, nes, matyt, mano vardas (Dimka) daugumai skamba pakankamai kietai, kad jos nereikėtų. Daimon gimė po kelių grojimų undergrounduose, kai rašyti nieko nerašėm, nes nereikėjo. Tiesiog neskleidėm jokios rašytinės info. Viskas ėjo iš lūpų į lūpas. O tuomet atėjo metas, kai prireikė rašyti Ir Daimon atsirado kaip mano vardo variacija. Tik po kelių metų sužinojau, kad Daimon reikškia „dispenser, god, protective spirit“.

Grodamas maišau viską, kas gražiai ir skoningai skamba kartu iš bet kokių stilių terpės, o kitas pseudonimas – Erelio Akis, po kuriuo groju tai, kas nepasiekia ar eina virš +/- techno greičių (120 - 150 bpm, tačiau puikiai kartu miksuojasi – įvairi kreiva, dažniausiai laužyta, elektronika, experimental hiphop, beats, idm, breakcore, d'n'b ir t.t.).

Apskritai labai mėgstu įvairią, savitą muziką, o jei monotonišką, tai būtinai su savo dvasia, savo užburiančia atmosfera. Jei kūrinys eina tiesiog kaip cikliškai besikartojantis kelių taktų samplas be dvasios, man greitai kyla atmetamoji reakcija, nes, mano vidiniu pajautimu, tai dirbtina ir kertasi su egzistencijos prigimtimi, kuri yra tokia įvairiapusiška.

Vardas kilo dėl to, kad mokausi skraidyti, tad su atsarga primetu, kad galėsiu kilti bent jau į erelio apsiekiamus sluoksnius, o iš ten gerai matysis Tad akis taps dar įžvalgesnė Be to labai žavi indėnai ir panašus dalykai. Jis tiesiog atėjo kaip pajutimas. Be ilgo mąstymo.

Hallucin: Pagal šio vardo kilmę dabar turėčiau būti trance ištikimas DJ, nors galų gale pasukau techno ir house keliu. Vardas gimė kokiais 1996-1997 metais, kai dar formavosi mano muzikinis skonis. Tuo metu buvau labai užsėdęs ant goa trance ir mėgiamiausias prodiuseris/atlikėjas buvo Hallucinogen iš UK. Turėjau visus jo albumus ir gabalus. Kaip tik tais pačiais metais internete pradėjau naudotis pokalbių programėle mIRC, kurioje sėdėjo visi draugai, bičiuliai ir pažįstami. Na, reikėjo susigalvoti savo nickname. Per daug nemąstęs galvojau, kad laikinai užsidėsiu Hallucinogen, bet buvo ribotas raidžių skaičius, tai tas žodis automatiškai susitrumpino iki Hallucin. Po to, kai prilipo ir pradėjau DJ’auti, jau nebenorėjau keisti, nes pats buvau pripratęs ir visi kiti. Vėliau draugai mano vardą sutrumpino natūraliai dar labiau iki Halas, nes turbūt taip lengviau ištarti. Bet visgi sceninį vardą pasilikau Hallucin.

Techstylism: Pavadinimo idėja man (Hallucin) kilo po kūrybinių kančių kartu su Pagalve. Kitų variantų palyginimui jau nepamenu, ką dar buvome sugalvoję. Labai giliai nesiknaisiojant sau mintyse uždaviau klausimą: „Kas mes esame, ką veikiame ar norime nuveikti kaip DJ’jų komanda?“. Tuo metu, 2001 m., buvome trijulė: Pagalve, Hallucin ir Daimon. Taigi, esame techno didžėjai, grojame techno stilių, mylime techno, norime kiek įmanoma labiau išvystyti techno muzikinę sceną Lietuvoje. Na, ir spontaniškai prasidėjo žodžių dėlionės nuo pagrindo „techno“. Gal kiek primityvus žodis, tai sutrumpinau iki „tech“, po to „style“, hmm, irgi neskamba, „stylism“ geriau, kas dar ir reiškia pernelyg išreikštą susirūpinimą stiliumi. Sujungiau ir gavosi „Techstylism“. Atrodė ir skambėjo gerai, kažkokia prasmė, misija buvo. Po šios žodžių samplaikos daugiau klausimų nekilo.

ST / Black Fire: Mano slapyvardžio šaknys siekia ankstyvą paauglystę, kai žaidžiant SEGA žaidimus reikėdavo įsirašyti žaidėjo vardą. Atsibosdavo pulteliu nepatogiai kiekvieną kartą rankioti ilgus pavadinimus ir vieną saulėtą vasaros dieną pasinėriau į apmąstymus. Supratau, kad reikia slapyvardžio ateičiai, kurį naudosiu ne tik būdamas vaikas maigantis SEGA pultelį, bet ir tapant paveikslus bei rašant eiles. Puikiai atsimenu tą akimirką, kai žingsniuojant šaligatviu, pučiant šiltam vasaros vėjui ir saulei apšviečiant pušų viršūnes mane aplankė nušvitimas. „Sugalvojau! Taip, tai aš! Bet vis tiek, tai per ilgas pavadinimas...“ Tad teko sutrumpinti – ST. Iki šiol slapyvardžio pilną reikšmę žinau tik aš ir mano pusbrolis (būtent pas jį keliaujant mane apšvitino), o atskleisti jo reikšmę yra tik trys būdai:

1. Atspėti. Jokių sufleravimų ar nedalinu, bet jei įvardinsite – neneigsiu.

2. Ištekėti už manęs, tad šiuo būdu gali pasinaudoti tik merginos.

3. Ištekėti už mano pusbrolio. Jei kartais jį kankintų žmoną dėl mano paslapties, juk nesąžininga būtų nepadėti draugui gyventi ramybėje.

Vis labiau įsitraukiant į muzikos pasaulį ir pradėjus DJ veiklą slapyvardžio galvoti jau nebereikėjo – ST. Iki tam tikro laiko. Gausėjant plokštelių fonotekai ir dažnėjant grojimams norėjosi atskirti savo muzikinį skonį, pasirodymus. Grodavau arba drum’n‘bass, arba breakcore ir dažnai žmonės klausinėdavo: „Ką šiandien grosi“. Tad vėl gi reikėjo slapyvardžio, dar vieno. Puikiai atsimenu tą akimirką, kai sėdėdamas už klubo „Vault“ baro dėliojausi visus įmanomus antrojo slapyvardžio variantus. Reikėjo slapyvardžio, kuris atspindėtų brutalią, chaotišką, labai stiprią breakcore muziką, bet kartu sietųsi jau su esamu ST slapyvardžiu, kurį naudojau grojant drum’n‘bass, taip gimė SST arba iššifravus – SS Technology. Laikui bėgant pastebėjau, kad riba mano pasirodymuose tarp breakcore/hardcore ir drum and bass muzikos vis labiau nyksta; savaime išnyko ir trumpai gyvenęs SST.

Ilgą laiką lygus 4x4 techno ritmas man buvo svetimas, tačiau vieno ploto metu paprašiau draugo leisti pabandyti pagroti techno ir taip, visai netikėtai, susikūriau dar vieną muzikinį „Aš“. Šį kartą jokiais būdais nenorėjau sieti savo techno pusės su jau esamu ST, tad vėl teko galvoti naują slapyvardį. Norėjosi perteikti hard techno stiprumą, suteikti šiek tiek paslapties ir mistikos, nes tuo metu techno man buvo visiškai naujas, nepažintas muzikos pasaulis. Black Fire gimė žvilgterėjus į nuotrauką and savo desktopo. Nuotrauką, kurią dariau mygtukinio telefono fotokamera Nemenčinės miškuose vykusiame vietinės reikšmės open air'e, sėdint ir šildantis prie laužo. Pasirinkus atvirkščias spalvas, naktyje degantis laužas atrodė lyg dieną plevenanti juoda ugnis – Black Fire.

Šiuo metu naudoju du slapyvardžius: laužytiems ir core ritmams – ST, lygiems techno ritmams – Black Fire. Tiesa, tenka pasirodyti ir po Ammoniacs vardu, tačiau tai jau mano pagimdytas projektas (duetas).

Chipak: Tai buvo taip, kad kartą, prieš kokius 13 metų, išėjau į kiemą pamėtyt į krepšį. Ten sedėjo grupelė vyresnių rajono vaikų. Jie buvo gana stipriai apsirūkę. Aš mėčiau kamuolį, o jie sėdėjo, dergėsi iš aplinkos ir garsiai juokėsi. Vienas jų manęs paklausė, kokia mano pavardė. Gavus atsakymą prasidėjo poros valandų žodžių asociacijos žaidimas, kuris baigėsi žodžiu – Čipas. Nuo to laiko, tarp jaunų žmonių, mano vardas buvo palaidotas toje krepšinio aikštelėje. Mane taip pradėjo vadint draugai ir visi aplinkiniai. Tada, dar neatsiradus myspace'ui, sedėdavau tuo laiku labai populiariame mIRC. Reikėjo susigalvoti nickname'ą. Kadangi Čipas buvo labai dažnas vardas duodamas šunims ir aš buvau maištaujantis vaikis, kuris viską nori padaryt savaip, savo pravardę perdariau į kažkokį keistą žodį – Chipaka. Tikrai nežinau, kodėl pasirinkau moterišką giminę budamas berniuku, bet man atrodė, kad tiesiog taip turi būti. Su laiku paskutinioji „a“ kažkur nusimetė ir tapau Chipak (2pac'as čia niekuo dėtas, hahah). Dabar grojant dar ir vardą prisegu. Ganėtinai rachitiškas pseudonimas, bet jis yra labai prie manęs priaugęs ir aš su juo jaučiuosi jaukiai.

Remedy: Vardo kilmė iš tiesų nesusijusi su muzika. Atsimenu, kažkada, gal kokiais 1998 - 2000-aisiais, dažnai vietoj mokyklos pasukdavau link kompiuterinės, tada jos dar tik dygt pradejusios buvo, o man, vaikui, buvo labai idomu – nauji, nematyti dalykai. Pradinių pseudonimų buvo įvairių, nuo Mazas13 iki Shark. Po kurio laiko, kai jau kompas stovejo namie ir as pradejau „sirgt“, t.y., simuliuot vardan to, kad galėčiau lošt counter-strike'ą non-stop, sesė man prilipde Vaisto pravarde. Ji po kelių dienų transformavosi į anglišką variantą Remedy ir nuo to laiko kibtelėjo prie manes. Dabar Remedy galima interpretuoti įvairiai, t.y., grodamas gydau klausytojus ir/ar gydausi pats. Tegyvuoja medicina!

Elektrod Korabelnikov / EK: Buvo toks filmas apie kapitoną Korabelnikovą. Tiesa, dėl kapitono nesu tikras. Nesu iki galo tikras ir ar tai buvo filmas. Žodžiu, kažkas buvo. Draugas pasiūlė pasivadinti šia įmantria pavarde, trūko tik vardo. Kadangi buvau (esu) užkietėjęs elektrončikas, daug galvoti nereikėjo, natūraliai gimė Elektrod. Tik kildavo kėblumų, kai reikėdavo įrašyti į flajerius pilną vardą su pavardę ir įvardinti kolektyvą (Unsound Method). Tada jau gaudavosi mega per ilgas pavadinimas. Užtat tenka trumpinti iki Elektrod K. arba tiesiog EK.











Simao: 2004-ais metais Portugalijoje vyko Europos futbolo čempionatas ir šeimininkų rinktinėje žaidė toks wingeris Simão Sabrosa. Na, tai kaip ir mano tikro vardo portugališkas atitikmuo. Nebuvau didelis tos komandos fanas, bet buvo reikalas pasikeisti pseudonimą, kadangi tuo metu išvažinėjau mokytis į Vokietiją ir reikėjo vardo, kuris bent jau nebūtų gėdingas techno šalyje. O kaip tyčia iki tol vadinausi vokiško vaikų personažo katino Mikesch vardu (pagal geriausias late 90‘s tradicijas, aišku, kiečiau buvo užsirašyti su dviem balsėm ir sh, tai gavosi Meekesh). Žodžiu, Simao – vardas iš reikalo ir iš futbolo. Be to, buvo patogu prie jo pridėti istoriją apie Braziliją, nes tuo metu sukinėjau braziliško drum&bass plokšteles su perdainuotomis senomis bossanova dainomis. Paprastas kaip bulvių maišas pseudonimas, tačiau jis buvo sunkiai įkandamas daliai rašto nesugadintų promoterių (ar dizainerių), todėl ant skrajučių esu matęs beveik visas įmanomas šitų penkių raidžių kombinacijas: Siamo, Simoa, Samio, gal dar kažko ir neatsimenu.

Roads / Roadsman / Road’s’killa / RSK: Hm, per daug nebuvau susimąstęs, kodėl tuos nickus keičiau iki dabar. Realiai tai tikrai nelabai sveikas dalykas iš marketinginės pusės, tačiau kiekvienas pavadinimas tuo metu kažkaip pažymėjo mano gyvenimo muzikinį etapą.

Pirmasis, Road’s’killa, yra čiut ne iš mIRC laikų, taip giliai nekapsčiau, tačiau pasąmonėje jis simbolizavo kiek agresyvoką muzikinį pradą, dinamiką (rollinimą, kas yra žanro ypatumas) ir pabrėžė niko panašumą į stiliaus kurį tada grojau užrašymą. Turiu omeny drum'n'bass ir pan. (Pradžioj norėjau kad būtų tariama RAUD-ES-KILA).

Po to mano gyvenime atsirado minimalizmas ir muzikoje, tad tą estetiką teko pakeisti į abreviatūrą – RSK. (sąsajos – Risk, Risky, Risky Operations)

Bene ilgiausiai išbuvau Roadsman, kas realiai buvo įtakota mano jausmingesnio d’n’b paieškom. Ji nutariau pasilaikyti ir tuomet, kai susidomėjau garage ir bass renesansu.

Dabartinę formą mano nikas įgavo grojant jau bene vien tiesius ritmus ir suradus susigrojimo taškus su kolega Paku.

Taip pat paraleliai dar laikinai buvo to paties Pako man laikinai sugalvotas „The Lonely Roadsman“, skirtas maniškio jazzo viešiems selektinimams. Funky kvailiojimams su „Kubos partizanais“ buvau prisidengęs Aphex Pimp pseudonimu (kiti kolegos buvo Square Pussy, Viagra Snares ir t.t.).