Splinterdata v3.40
Meilė techno, nesibaigusi po penkmečio
Kiek metų techno Lietuvoje? Nežinau, gal daug? Kaip bebūtų, joks reiškinys negyvuotų ilgai, jei nebūtų juo tikinčių ir jį puoselėjančių. „Techstylism“ (iš pavadinimo aišku, kam atsidavę) sausio pabaigoje švenčia penkerius. Kol Hallucin blizgina plokšteles, o Moon Disco kepa natas, Daimon ir Pagalvė neria į prisiminimus.
Jie yra_ Įvairiais būdais ir kanalais propaguojanti įvairias elektroninės muzikos formas kompanija

Nariai_ Pagalve, Daimon, Hallucin, Moon Disco

Metai_ 2006-ųjų sausį „Techstylism“ švenčia penkerius

Pirmasis_ Pirmas vakarėlis greičiausiai buvo „Derailing“ sostinės bunkeryje „Virpesys“

Šopkinės_ Slaptokas, draugiškas ir šiltas kasmetinis renginys vasarą kažkur Lietuvoje

Gimtadienis_ Į puotą pakviestas pats Neilas Landstrummas

Utena_ Ji – Lietuvos techno sostinė ir techno kūdikių fabrikas
„Techstylism“, vienbalsiu tvirtinimu, neatsirado iš niekur – ponai jau ne vienerius metus veikė ir leido techniškus garsus kartu ir pakankamai garsiai, taigi viso labo atėjo laikas oficialiai įtvirtinti organizaciją. „Derailing“, visus šiandieninius „festivaliuksus“ toli nunešantis „Rocketshop“, „Manifest“, Šopkinės – jei sugebi įžvelgt žavesio nuolat besisukančiame ritme, sąrašą lengvai pratęstum.
Kaip didžiausią pasiekimą Pagalvė ir Daimon taip pat draugiškai įvardina patenkintus klausytojus. Tokius, kurie neišsibėgioja, o palaiko, jei nutinka kas nors netikėto, tokius, kurie atranda, patiria kalnus emocijų ir tuo pačiu jų perduoda diskžokėjams. Be to, smagu, kad nebuvo nei didelių skandalų, nei baisių nuopolių – nieko, kas nutrauktų kopimą viršun.
Tiesa, Pagalvė, slėpdamas kryžiukus akyse plokštele, ima ir papasakoja, kad „Techstylism“ norėjo balotiruotis į Seimą su patefonais rankose, bet visgi nusprendė nesiblaškyti ir likti ten, kur labiausiai džiugina – muzikoje, renginiuose, ausinėse ir triukšme. „Džiaugsmų buvo daug ir juos visus išvardinti ir tokiu būdu juos iš naujo patirti būtu per daug saldu, kad sau tai leisčiau“, - kažko kuklinasi Daimon. Gerai, kad visgi išdrįsta išduoti blogiausią įvykį. Na, iš dalies jis turbūt ir juokingiausias.
Per „vieną kasmetinį renginį gamtoje“, greičiausiai Šopkines, stojusį už grotuvų Daimon ėmė krėsti elektra, nors viskas buvo įžeminta. „Juokingiausia, kad kratė tik mane - visi kiti atlikėjai neturėjo jokiu problemų. Tačiau per daug neliūdėjau. Išbandžiau keletą batų porų ir viskas susitvarkė“, - drąsiai žiūrėdamas į elektros lemputę kikena uteniškis.
Kam Lietuvoje šiandien reikia techno ir kokio, domisi skaitytojai? „Techno apima savyje daugybę įvairiausių stilių bei postilių. Vieni yra mažiau populiarūs, kiti pakliūna „ant bangos“. Tačiau šios „bangos“ rūpi tiems, kurie klausosi diktuojamų madelių, o ne muziką. O ji, radikaliai sakant, būna arba gera, arba bloga, stilius - dažnai antrinis dalykas, ypač panašios prigimties muzikoje“, - užsidėję pensne ir pasiėmę kreidą aiškina diskžokėjai.
Vyrai pripažįsta ir liūdnoką faktą. Lietuviškoje scenoje techno renginių lyg ir yra, tačiau su pačia muzika reikalai yra tikrai prasti. Kūrėjų beveik nėra… Bet vyrai neverkia, todėl Daimon drąsiai žvelgia ateitin ir joje skambančius tiek hard techno, tiek „klubiškesnio“ tech-house vadina šviesiu rytojumi renginiams. „Būtu nuostabu, jei „gimtų“ daugiau žmonių kuriančių (o ne „darančių“...) savitą, vertingą ir iš vidaus einančią muziką. Šiuo metu juos, deja, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų“, - dar kartą pasiguodžia, ir aš, kaip susidomėjusi klausytoja, tikrai suprantu.
Kalbėdami apie muzikines madas vaikinai netuščiažodžiauja. „Visi jau turbūt pastebėjo, kad madinga muzika sukasi ratu maždaug 7-8 metų intervalu“, - pastebi Pagalvė ir pažymi, kad šiuo metu kiekvienas save gerbiantis modistas būtinai į savo setą turi įpinti minimal. „Mane pykina nuo šiandieninių šabloniškų relyzų“, - kiek pikčiau tarsteli Daimon ir tuoj pat patikina, kad ir toliau kuriama daug gražaus minimal, bet kapstytis „prametant“ tuos, kurie kuria tik todėl, kad gabalai derėtų prie siaurėjančių džinsų, tenka ilgai.
Jau knapsėdami vaikinai dar spėja papasakoti apie užmingant tinkamiausius kūrinius. Daimon atveju kiekvienas geras kūrinys prieš pasineriant į miego glėbį yra nuostabu, nes vakarai ir naktys diskžokėjui – metas ypatingas, nepaprastas, nerūpestingas ir atpalaiduojantis. Kūrinys vistik turėtų būt gilus. Pavyzdžiui, tinka Aphex Twin „Nannou“. Tuo tarpu pabusti rekomenduotina su Vidna Obmana kūriniu „Siren“ ir visu „Ending Mirage“ albumu. „Siren“ suvokiu tarsi brėkštančio ankstyvo ryto su kylančia skaisčia saule paveikslą nutapytą muz…i…ką…“, - snūsdamas nutęsia Daimon.
Pagalvė, bepurtydamas savo bendravardę, greitosiomis sumala, kad Plastikmano „Marbles“ iš 1994-ųjų albumo „Musik“ – tinkamiausias užmiegant, miegant, keliantis ir valantis dantis, ir apskritai galėtų būti gyvenimo himnu.
Plastikman
9:05
http://www.discogs.com/Plastikman-Musik/release/26780
Penkeri judesio metai susilies į vieną didelį dviejose erdvėse vyksiantį renginį. Sausio 26-ąją susirinks vieni mėgstamiausių „Techstylism“ atlikėjų ir bendražygių – škotas Neilas Landstrummas („Jis vienas pačių pačiausių mano favoritų šokių muzikoje, neapsieinu be jo grodamas tiek electro, tiek techno, net dramenbeiso vakarėliuose“, - tikina Daimon), minimal techno juvelyras Andy Vaz ir pulkas lietuvių. Ypatinga įkvėpėjų, įkvėptųjų, kaltininkų ir gerbėjų naktis. Naktis be sapnų.
D.D. 2004 - 2011
Degalai SPLINTERDATA